Kartais jaučiuosi lyg visuomenėje priklausyčiau nepageidaujamai, nepatogiai mažumai, turinčiai kažkokių trūkumų.
Nežinau, kodėl taip nutiko, bet rimto partnerio man nepavykdavo susirasti. Tai jie nuo manęs pabėgdavo, tai aš nuo jų.
Esu gana reikli, todėl daugumą vaikinų tokios merginos gąsdindavo. O perkopus 30-ties metų vis mažiau buvo iš ko rinktis.
Arba išsiskyrę ir nenusiteikę rimtiems santykiams, arba ieškantys pasiturinčios moters, kuri ir juos, ir dar jų vaikus išlaikytų.
Neseniai per bendrus draugus susipažinau su savo svajonių vyru. Aukštas, dailus, subrendęs, atletiškas, rūpestingas, išsilavinęs, daug pasiekęs savo profesinėje srityje.
Toks, su kuriuo būtų įdomu gyventi drauge, santuokoje, šeimoje. Nutariau paminti savo išdidumą ir jo nepaleisti. Kartu siūlydavausi į parką pabėgioti ar išgerti kur kavos.
Jis buvo labai malonus, galantiškas džentelmenas ir nesipriešino mano „merginimams“, tačiau pats iniciatyvos visiškai nerodė ir nepanašu, kad būtų susidomėjęs manimi kaip moterimi. Bendravo kaip su seniai matyta pussesere.
Tokia bejausmė reakcija skaudino. Todėl kartą nutariau nebekankinti nei jo, nei savęs ir nebegaišti laiko – paklausiau jo tiesiai šviesiai, ar jam patinku kaip moteris ir ar norėtų su manimi tęsti draugystę.
Kuklumą buvau pametusi jau prieš du dešimtmečius, tad nieko nebijojau. Mano svajonių vyras paėmė mane už rankos ir apgailestaudamas pasakė, kad esu labai įdomi ir patraukli moteris. Bet... jis ieško jaunesnės merginos.
Aš jam per sena? Juk mes bendraamžiai, po velnių! Tiesa, bendraamžiai. Tačiau jis, sako, kad yra labai jaunatviškas ir nori tokiu likti.
O vyresnės moterys dažniausiai susensta greičiau už vyrus. Todėl jis ieško jaunesnės merginos, kuri turėtų noro su juo keliauti, nardyti, važinėtis riedučiais, kopti į kalnus, šokti su virve nuo tilto, buriuoti.
Bet juk 40-metės moterys taip pat gali ir nori tai daryti! Kodėl jos nurašomos? Tokiame amžiuje dar niekas nesėdi supamame krėsle ir nemezga kojinių vakarais!
Na, gal ir yra tokių moterų ir nematau čia tame nieko blogo, bet dabartinės 40-metės yra protingos, išvaizdžios, pasiekusios daug daugiau ir atrodančios daug geriau nei jų bendraamžiai vyrai!
Tokia replika apie amžių pribaigė. Svajonių vyras taip nepasakytų! Tokie žodžiai įskaudintų bet kurią, net ir pačią storiausią odą turinčią moterį. Ir mūsų amžius – tikrai ne mūsų bėda!
Tokie vyrai, kurie bijo pasenti ir vaikosi vis jaunesnių moterų sijonus, yra apgailėtini. Nes vieną dieną jie vis tiek pasens, nebeturės jėgų nardyti, lakstyti po klubus ar važinėtis su riedučiais. O kai pasens, kažin kuriai jauniklei tada bus reikalingi?
