Nufilmavom, sumontavom. Viskas buvo patvirtinta ir atiduota laiku.
Bet štai atlygio gauti nepavyko. Užsakovė vis suko uodegą.
Galiausiai prašapo. Patikėkite, kaip vieną dieną nustėrau, kai į buto duris man paskambino toji skolininkė.
Pasirodo, ji buvo mano kaimynė ir norėjo pasiskųsti dėl užstatyto automobilio.
Ne ką mažiau nustėro ir ji. Greit dingo iš tarpdurio.
Automobilį patraukiau, o ji man skolą grąžino po 10 minučių.
Tik vėliau visąlaik manęs laiptinėje vengdavo. Gal ir nesmagu, kai nori apsukt žmogų, o jis, pasirodo, – tavo kaimynas.