Ilgą laiką abi su Irma buvome vienišos, todėl daug laiko leidome kartu. Kartu vykome atostogauti į užsienį, kartu – savaitgaliui prie jūros ar į sodybą pas mano tėvus, kartu į kiną, kartu į klubą.
Mes tiek laiko leisdavome drauge, kad neįsivaizdavome, jog gali būti kitaip. Buvome neišskiriamos nuo studijų laikų.
Maždaug prieš metus mano geriausia draugė susirado vaikiną. Visiškai netikėtai užsimezgusi pažintis peraugo į rimtus santykius.
Nuo tada visi leisdavome laiką trise. Tik bėda ta, kad Tomui patiko ne tik mano draugė Irma, bet ir aš. Bent jau man taip atrodė. Jis nuolat apdovanodavo dėmesiu ir mane.
Pavyzdžiui, važiuojam į miestą pro gėlių turgelį. Jis klausia Irmos: „Gal nori gėlių?“ Mano draugė tokia paprasta, susikuklina ir numoja ranka, kad nieko jai nereikia. Bet Tomas nuperka gėlių ne tik jai, bet ir man.
Arba tiesiog, be jokios priežasties, uždeda rankas ant pečių, masažą pradeda daryti.
Dėl tokio elgesio jaučiau, kad nebegaliu atsilaikyti jo traukai. Jis yra labai gražus, linksmas, seksualus ir charizmatiškas jaunas vyras. Ir, kas blogiausia, jis rodo dėmesį ne tik savo mylimajai, bet ir man.
Žinau, kad mano elgesys buvo netinkamas, bet pati nepastebėdama pradėjau su juo flirtuoti, mėtyti dviprasmiškus žvilgsniukus.
Visa tai, aišku, kad matė mano draugė. Ir nieko nedarė. Nekėlė jokių pavydo scenų, nebandė visko sustabdyti.
Atvirkščiai, leido mums eiti toliau ir dar labiau suartėti. Ir toliau kviesdavosi mane kartu į pasimatymus, pasivažinėjimus, pasivakščiojimus, vakarėlius.
Vieną vakarą mes nutrūkome nuo grandinės. Vakarojome pas vieną draugą namuose. Namas didelis, kambarių daug. Su Tomu susižvalgėme ir trumpam pradingome susiradę atokų kampelį. Buvome išgėrę, drąsesni...
Viskas įvyko gana greitai. Bet aistringai. Tiesą sakant, tai buvo vienas geriausių nuotykių, kuris man nutiko gyvenime. Po to grįžome ir vėl įsiliejome į vakarėlio ritmą.
Manau, kad Irmina net nepastebėjo, nes buvo susidomėjusi pokalbiais prie taurės, o ne savo vaikinu. Irma lyg niekur nieko su visais plepėjo, juokėsi.
Tiesą sakant, dabar man gėda jai pasižiūrėti jai į akis. Nebežiūrim vienas į kitą ir su Tomu. Bijau išsiduoti apie savo jausmus. Nežinau, ką daryti. Nenoriu skaudinti Irmos. Bet be Tomo glamonių nykstu kaip dūmas.
Ar paaukoti draugystę dėl meilės, ar meilę – dėl draugystės. Kaip pasielgti? Kraustausi iš proto dėl jo. Bet labai myliu ir Irmą.
Mane teisiantiems noriu pasakyti, kad jei ne mano draugės abejingumas, tai gal to ir nebūtų įvykę. Iš jos elgesio atrodo, kad jai nerūpi jos vaikinas, nerūpi, kad jis akivaizdžiai meilinasi geriausiai draugei.
Irma pati kalta, kad taip nutiko. Elgdamasi abejingai ir nereaguodama į mūsų su Tomu flirtą ji pati pastūmėjo mus į nuodėmės glėbį. O dabar turim tokį meilės trikampį.
