Suprantu, kad yra tautiečių, kurie tyčiojasi iš koronaviruso, bet didžioji dalis yra tų, kurie jo saugosi. Bet net ir pastarieji, tie, kurie suvokia riziką ir grėsmę, kartais elgiasi taip, tarsi viruso nė nebūtų.
Kalbu apie apsipirkimą maisto prekių parduotuvėse. Vienas tautiečių įprotis jau seniai mane erzina, bet šiuo pandemijos metu – ypač.
Jo nematyti galima nebent ten, kur yra savitarnos kasos, bet, kaip žinia, vienas prekybos tinklas šiems vėjams nepasiduoda.
Taigi, apie apsipirkimo įpročius. Dėl karantino daugelis stengiasi apsipirkti kartą per savaitę. Tad natūralu, kad pirkėjų vežimėliai didesni ir pilnesni, ir parduotuvėje tenka užtrukti ilgiau. Tuo labiau, kad ir šventės artėja.
Visi žinom – uždara erdvė, artimi kontaktai – tai, ko reikėtų vengti ar bent jau būti tokioje erdvėje kuo trumpiau. Bet tai, pasirodo, dar ne visiems norma.
Kad užtrukčiau kuo trumpiau, visada susidarau pirkinių sąrašą ir stengiuosi parduotuvę aplankyti ryte, kol dar nėra daug žmonių.
Greitai pralekiu pro lentynas, susirenku, ką reikia, aplenkdama žioplinėtojus, neretai numetusius savo vežimėlius vidury praėjimo. Negaliu patikėti, bet vis dar yra tokių, kuriems parduotuvėje reikia apeiti visas lentynas ir pakilnoti kiekvieną prekę!
Na, bet tai jų reikalas, ne mano. Aš noriu kuo greičiau dingti iš čia.
Taigi, einu prie kasų, o čia – stop. Eilėje visuomet atsiras žioplių, stabdančių judėjimą.
Prie kasininkės stovi pusamžis vyras, matosi, kad saugosi, tvarkingai užsidėjęs kaukę. Kol kasininkė skenuoja jo prekes, vyras stovi prie kasos ir tuščiai stebi kasininkės darbą. Jo prekės kaupiasi už kasininkės, jau darosi nemenkas kalnelis, o vyras vis dar rymo šalia kasininkės. Turbūt krapštytųsi nosį, bet kaukė trukdo...
Nepajuda iš vietos, kol kasininkė nepaima paskutinės jo prekės ir nesusumuoja galutinės sumos. Tada perkelia kūną į kitą kasos pusę, išsitraukia piniginę ir susimoka. O tuomet ilgai ir lėtai krauna prekes į krepšelius, maišelius ir maišeliukus...
Kur jis buvo visą tą laiką, kol kasininkė skenavo jo prekes? Saugojo, kad kas nepavogtų jo pirkinių?
Už manęs eilėje stovinti moteris atsidūsta, kasininkė tuščiu žvilgsniu žiūri kažkur į tolį – kol anas pirkėjas nesusirinks prekių, tol ji man ir „laba diena“ nepasakys...
Dar pikčiau būna, kai į parduotuvę ateina dviese, ir nė vienas prekių į vežimėlį nepradeda krauti, kol nesusimoka.
Matant tokį elgesį man galvoje netelpa: žmonės, atsibuskit pagaliau. Jei netaupote savo laiko, taupykite savo. Niekas netrukdo jums dėtis prekių, kol kasininkė dirba. Nesudarykit eilių.
Ir antra: apie kokį saugumą kalbame, jei taip elgiatės? Čia greičiau būdas užsikrėsti koronavirusu, nei saugiai apsipirkti. O gal jūs nemirtingieji?
