Tačiau mano vyro šeimoje dovanomis siekiama ne tik pradžiuginti, bet ir įžeisti, pažeminti, supykdyti.
Kasmet per įvairias kalendorines ar asmenines šventes uošviai stengiasi aplinkinių dėmesį nupirkti prabangiomis dovanomis. Man toks elgesys yra visiškas vaikų darželis – būsi geras, gausi dovaną, būsi blogas – iš tavęs pasityčios prieš visą giminę ir draugus.
Mano uošviai pasiturintys, todėl vienas kitam dovanoja ne vieną šimtą eurų kainuojančias dovanas, pramogas ir panašiai. Bet jie patys, kaip žmonės, yra siaubingi.
Matau, moterys dažnai skundžiasi savo anytomis, bet man nenuskilo dvigubai – mano abu uošviai yra valdingi, griežti ir netgi despotiški žmonės, nesiskaitantys su kitų nuomone ir vis dar mėgstantys primesti savo psichologiniu smurtu paremtą auklėjimą. Nesvarbu, kad jų vaikams jau per trisdešimt metų.
Kai tik susitinkam, tenka išklausyti priekaištų, koks prastas mūsų automobilis, kokie netvarkingi mūsų namai, kaip mano klubai išplatėjo po gimdymo, kaip apverktinai uždirba vyras (jų sūnus), ar koks asocialus yra jų anūkas, nuolat žaidžiantis „iksboksu“, nors patys tą kompiuterį ir padovanojo.
Nebuvo nė karto, kad kas nors jiems nebūtų užkliuvę. Amžini priekaištai, pastabos ir burbėjimas gadina šventinę atmosferą. Todėl mes su vyru apsidžiaugėm, kad dėl COVID-19 paskelbtas karantinas. Galvojam – bent kartą paminėsime šventes be priekaištų ir įtampos, sutiksime Kalėdas tik savo šeimoje.
Bet uošviai panoro pas mus paviešėti iki švenčių. Kad ir kaip bandėme taktiškai išaiškinti, kad nenorime susitikti dėl jų ir savo saugumo, jiems buvo nė motais, nes netiki jie jokiais virusais. Užsispyrė – atvažiuos ir viskas.
Tačiau po kelių dienų turbūt susiprato ir persigalvojo. Pareiškė, kad nebeatvažiuos pas mus niekada, net jei ir kviesim. O dovanas mūsų šeimai išsiuntė per kurjerį.
Už tokį nemandagų elgesį, aišku, buvome „nubausti“ kaip maži vaikai. Vietoj dovanų gavome anglies gabalą. O kad nepasirodytų per maža, dar drėbtelėjo papildomai, kaip sakoma.
Savo dukrai taip pat įteikė išankstinę kalėdinę staigmenėlę – nupirko jos šeimai naują virtuvinių baldų komplektą ir visą buitinę techniką. Mes jokiais būdais nepavydim, bet nusivylimas tikrai buvo. Ne dėl sesers, dėl tėvų požiūrio į mus.
Žinot, ką mes gavom? Kojinių, pirštinių, o sūnus dar ir kiek patrintas slidininko kelnes – su rūkančio uošvio degtukų dėžute kišenėje.
Per daugelį metų aš jau uošvius perpratau, tokiu elgesiu jie stengiasi nubausti nepaklusniuosius. Bet kad taip tyčiotųsi iš savo vaikų ir taip apgailėtinai elgtųsi, buvau mačiusi tik filmuose.
Po tokios tėvų kalėdinės staigmenos su vyru net apsiverkėm. Ir tikrai ne dėl to, kad mūsų dovanos buvo pigios, o sesers brangios. Esmė yra ne dovanos vertė. Esmė yra tėvų elgesys, kaip jie norėjo mus pažeminti.
Ar taip elgtis normalu, jūs man pasakykit?
