Noriu trumpai papasakoti savo gyvenimo istoriją ir priminti žmonėms seną kaip pasaulis posakį, kad juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis.
Nes kai tekėjau už savo vyro, juokėsi visos mano draugės.
„Tu ką, mokslų nebaigęs, iš ko jūs gyvensit? Ar kaime pasiruošusi praleisti savo jaunystę?“ – sakė jos tada. Bet aš buvau jauna ir tekėjau iš meilės. Man buvo visiškai nusispjauti, ką galvoja kiti.
Kad ne prestižas tekėti už jauno traktorininko, kuris tuomet net savo traktoriaus dar neturėjo, aš puikiai supratau. Visos draugės sau į vyrus rinkosi teisę, pedagoginį išsilavinimą ar vadybą pasirinkusius vaikinus. Draugavo su verslininkais ir užsienyje prakutusiais emigrantais.
O aš dar mokykloje įsižiūrėjau paprastą vaikiną – kaime gyvenantį vaikinuką, kuris norėjo tapti traktorininku. Nes ateityje turėjo minčių perimti tėvų ūkį.
Baigę mokyklą abu išvykome studijuoti į Kauną. Netrukus teko tuoktis, nes pastojau. Padedami tėvų kurį laiką išsilaikėme. Aš likau namuose auginti dukrytės, o vyras išėjo dirbti.
Traktorininko alga šiais laikais tikrai nėra minimumas. Galiu pasakyti tiek, kad dabar aš juokiuosi iš savo draugių. Gyvenam tikrai labai neblogai.
Kaune pasistatėme namą, mūsų vaikai lanko privatų darželį ir mokyklą, vyras padėjo sutvarkyti mano tėvų sodybą, nupirko jiems automobilį. Kadangi daug metų auginau vaikučius, darbo patirties neturiu, vyras mane visiškai išlaiko.
Visuomenėje nuo senų laikų vis dar įprasta manyti, kad jei jau traktorininkas, tai jau mėgsta išlenkti taurelę, nieko kito nesugeba.
Geri, kvalifikuoti specialistai, mokantys elgtis su modernia technika, uždirba ir 4 tūkst. eurų per mėnesį. Žiemos sezono metu darbo beveik nebūna – tuomet su vyru ir vaikais skrendame pailsėti į šiltus kraštus.
Nesame milijonieriai, bet tikrai gyvename puikų gyvenimą, kokio mano draugės pavydėtų.
Ateityje galbūt grįšime gyventi į kaimą pas vyro tėvus. Dabar tai mūsų savaitgalio sodyba, kur dažnai nuvažiuojame pailsėti nuo didmiesčio šurmulio.
Dėl ateities esu rami – kur jau kur, bet kaime aš su savo vyru tikrai neprapulsiu.
O kitiems norėčiau palinkėti nespręsti apie žmogaus ateitį vien tik iš jo profesijos, išvaizdos, gimimo ar gyvenamosios vietos.
