Pažiūrėkime, kaip tai atrodo realybėje: darbdaviams dažnai nesvarbus gerai atliktas darbas, jie nori fiziškai matyti tave aštuntą ryto biure. Nors tokiu metu tegali vegetuoti.
Dėstytojams nepatinka, jei prie paskaitos prisijungi per nuotolį, nes juk oficialaus karantino nėra.
O dažnas vadovas už uždarų durų paburba, kodėl įmonėje dirba tiek gėjų, nors pats per darbo vakarėlius prisiliuobia iki sąmonės netekimo ir lenda poruotis su pavaldinėmis taip, jog Romos imperatorius Kaligula galėtų prisikelti su neoniniu plakatu „Sodoma ir Gomora vis dar čia!“
Prieš keletą metų vienos šventės proga restorane susirinko bendras pažįstamų ratas. Sėdėjo daug porų, bet prie vieno stalo, kai oficiali dalis jau buvo pasibaigusi, gerokai pagyvenęs milijonierius kaip niekur nieko išsikvietė prabangią plaštakę su kolege, kol žmona su deimantų auskarais žvangino į pagalvę šeimos miegamajame.
Mažasis restorano sociumas iš karto puolė moralizuoti, dramatizuoti, tyčiotis, neva patyliukais, bet iš tikrųjų garsiai aptardami meilužės ir jos kolegės kultūros stoką apsireikšti pas klientą viešumoje, o dar ir šventėje.
Supraskite, palaidūnės, čia prie to paties stalo sėdi žmonos.
Pasipriešinimas buvo natūralus, bet žiaurios replikos plaštakėms virto keršto planu, kuris galėjo nusinešti gyvybę.
Abejotinos reputacijos moterys išdidžiai apsimetė negirdinčios pažeminimų iš greta sėdinčių žmonų, o vėliau tyliai sušnabždėjo, kad oficialios damos dar nežino, ką gali padaryti meilužės.
Senukas, kuriam Šveicarijos medikai išrašė ramų ir palaimos kupiną gyvenimą tol, kol mirtis jį pašauks, vedamas aistros šauksmo pamiršo viską, nes plaštakės jį šokdino lyg mūzos deivių puotoje. Oligarchas taip straksėjo, kad pasiekė infarktinę būklę.
Žmonos, pamačiusios, ką jų replikos padarė, bandė stabdyti šokius isteriškais prašymais liautis, bet samdomos meilužės tik šypsojosi ir tarp sultingų krūtų toliau skandino senjorą.
Po tokių jėgų matavimosi varžybų teko kviesti greitąją pagalbą. Visi atsikvėpė lengviau, nes senelis liko gyvas, o publika prikando liežuvį, nes prostitutė – irgi žmogus ir turi savigarbą, kurią gina turimais ginklais.
Tai pasakoju, nes nuolatos peršama tolerancijos ir krikščioniškoji piliulė – suprasti ir neteisti, neaiškinti kitiems, kaip gyventi, virsta visiškai priešingu reikalu realybėje.
Paradoksalu, kad teisti, rėkti, tyčiotis ir moralizuoti puola tie, kurie patys už uždarų durų išdarinėja apgailėtinus dalykus.
Pavyzdžiui, yra Lietuvoje žinomas vyras, kuris dėsto apie principus, patriotizmą ir moralę, vertybes, kurių visada laikysis, o iš tikrųjų jau dešimtmetį išduoda savo žmoną.
Iš pradžių su kita ištekėjusia žinoma moterimi, kuriai žadėjo skirtis, bet kai ši įvykdė savo pažado dalį, jis ir toliau liko su žmona, toliau viešumoje kalbėdamas apie patrioto širdį ir valią.
O dabar kiekvieną savaitę jį galima matyti prastai užsimaskavus pažinčių programėlėje arba išgirsti iš bendrų pažįstamų, kad jie nuo šito veikėjo slepia visas savo drauges, nes jis joms priseka neregėtų pasakų.
Kuo gi meilė tėvynei skiriasi nuo meilės moteriai? Gal jo sistemoje moters, žmonos, savo vaikų mamos gerbti nereikia?
Kitas žinomas žmogus, kuris vadovauja dideliam verslui, neseniai išsikvietė savo pavaldinę ir paprašė pasiaiškinti, kodėl priėmė į darbą žmogų, kuris kažkada kitoje darbovietėje, pasak gandų, bandė žudytis? Po to dar pareikalavo atleisti žmogų, į darbą atėjusį tušu padažytomis blakstienomis, tikrai bus koks gėjus.
Būtent tas verslininkas vis dar stovi pirmose eilėse, kai rėkiama apie laisves, teises, saviraišką ir Konstituciją.
Sąrašo dugne – sielų išganytojas, kuris pasuko į verslą ir ten nesilaikė jokių pažadų, o darbuotojus įkurdino patalpose, kurių nevalė jokia valytoja, todėl ten užsiveisė žiurkės. Išgirdęs klausimą, kodėl taip daro, atkirto: „Tvarkytoja užsakyta, bet užgėrė ir atsiras išsiblaiviusi.“
Čia vis dar XXI amžiaus Lietuva, o tas žmogus puošia žurnalų puslapius savo mintimis apie tai, kokia turėtų būti pavyzdinė valstybė.
Gali būti, kad su tokiu komplektu patriotų ir progresyvių žmonių mes galime pasijusti kaip siaubo filme arba šizofrenijos priepuolyje, nes kaip kitaip suprasti tai, jog tie, kurie nustato taisykles arba agituoja už žmogaus pasirinkimų, laisvių ir net klaidų teises, iš tikrųjų smerkia, vykdo nusikaltimus ir jaučiasi teisūs.
Šio teksto tikslas nėra pabumbėti dėl neteisybių ar nuskriaustųjų, šio straipsnio pavyzdžiai parodo didžiulį absurdą, kuriame gyvename.
Kiekvienas turi teisę nemėgti prostitučių ar savo sąžinės kaina paaukoti šeimą meilužei, bet kaip pavadinti tai, kad dailiai sušukuotos damos, kurios bando sustabdyti patyčias, pačios elgiasi lyg kompleksuotos paauglės garsiai niekindamos prastos reputacijos moteris.
Jei tu tokia puiki ir nori būti aukščiau viso to ir kovoti dėl geresnės Lietuvos, pradėk nuo savęs, o ne nuo tų, kurie tą akimirką yra socialiai silpnesni ar klysta, nes tai jų pasirinkimas.
Nepamirškite, kad apsimetėliams moralistams vidiniame pasaulyje labai greitai užsiveisia žiurkės, kurios anksčiau ar vėliau prisikasa ir prie išpuoselėtos apgaulingos išorės, kaukės krinta ir visi pamato, kad pavyzdingas vyras už didingos reputacijos sienų lupo žmoną.
