27 metų gydytojo teigimu, situacija sparčiai blogėja.
„Ateini į darbą. Po kelių valandų šalia sėdintis kolega atsistoja ir išeina į izoliaciją. Gavo nurodymus iš epidemiologų, nes prieš kelias dienas turėjo kontaktą.
67 proc. atlyginimo. Biuletenis. Kolega jaunas, gal turi vaikų, gal pasiėmęs kokią būsto paskolą. Valstybė tau dėkoja.
Sėdi Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje. Naktis. Turi pacientą, kuriam insultas. Klinikose vietų nėra, Kauno ligoninės Šilainių padalinio neurologijos skyrius – karantine, Raudonojo kryžiaus padalinys naktį neurologinių pacientų nepriima, Šančių padalinys neturi izoliacinių vietų. Paciento padėti nėra kur. Sveikinu, tu neurologas.
Pacientui plaučių embolija (infarktas). Izoliacinės palatos Pulmonologijos skyriuje užimtos. Perkeli pacientą į Hematologijos skyrių. Skambutis iš kolegos: „Ką?“ Atsakai: „Pulmonologiniams neturi vietų“. Vėl klausimas: „O jūs matėt, kad pas juos 8 palatos tuščios?“ Atsiprašai, mėgini paaiškinti, kad taip daryti negali, nes „yra priežasčių“ ir padėjęs ragelį nori visus pasiųsti...“ – rašo K.Kilčauskas.
Pasak jo, skubios pagalbos skyriuje vis daugėja pacientų, laukiančių atsakymo dėl Covid-19, nes kol nėra atsakymo, o skyriuose dėl mažo izoliacinių palatų skaičiaus jos yra užimtos, jų perkelti negalima. Tačiau yra ir kita problema.
„Pas mus atvykusius pacientus skirstome į dvi grupes: dalį tų, kurie gali kelti įtarimų dėl Covid-19, siunčiame į vadinamąją nešvarią zoną. O tuos, kurie neturėję kontaktų su užsikrėtusiais ir nekelia įtarimų – į švariąją.
Ir atsitiko taip, kad vis daugėja pacientų, kuriems patekus į švariąją zoną, buvo nustatytas Covid-19. Dėl to turėjo izoliuotis personalas, su jais turėjęs kontaktų“, – portalui lrytas.lt pasakojo K.Kilčauskas.
Kadangi kai kuriuose skyriuose ima trūkti dirbti galinčio personalo, likusiems tenka keleriopas krūvis. Taip jau nutiko kitoje klinikoje, kur nustatytas Covid-19 protrūkis.
„Ir čia mes sužinojome, kad gydytojams virškrūviai bus kompensuoti, gydytojams rezidentams – ne. Dėl gydytojų rezidentų atlygio už budėjimus jau ne kartą keltas klausimas, tačiau pandemija jį tik dar labiau paaštrino“, – kalbėjo K.Kilčauskas, vadovaujantis Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybai.
Pasak jo, rezidentams tenka budėti iki 24 valandų, ne visi budėjimai atispindi darbo grafike, nežadama už juos mokėti.
K.Kilčauskas teigia pasigendantis telkiančios lyderystės ir sprendimų, kurių būtina skubiai imtis, kad pagalba ligoniams nesustotų. Ir pirmiausia – dėl personalo: tiek gydytojų, tiek gydytojų rezidentų. Nes greitai nebebus kam dirbti.
„Ponios ir ponai, spalio 23 d., laivas skęsta“, – savo įrašą socialiniame tinkle baigė K.Kilčauskas.
Kauno klinikos: pagalba teikiama visiems
Į gydytojo rezidento mintis reagavo Kauno klinikų administracija. Šiandien buvo išplatintas vaizdo įrašas, kuriame savo nuomonę pareiškė Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai bei Skubiosios medicinos klinikos vadovas doc. dr. Kęstutis Stašaitis.
„Atidžiai išanalizavome paskelbtus faktus, kai kuriuos reikėtų patikslinti.
Aprašydamas faktus gydytojas rėmėsi ne savo patirtimi, nes nėra gydęs šių pacientų, o rėmėsi trečiųjų asmenų pasakojimu. Man asmeniškai pakalbėjus su pastaraisiais, paaiškėjo, kad jų požiūris šiek tiek skiriasi.
Taip pat noriu paminėti, kad šis gydytojas ir kiti skubios medicinos gydytojai rezidentai dirba vieno etatu krūviu ir nėra šį mėnesį dirbę papildomų valandų nei savanoriškai, nei prašant administracijai. Darbo grafiko sudarymo problemos klinikose yra išspręstos, gydytojai papildomų valandų neturi.
Tiesa, kitose šalyse jauni gydytojai ir gydytojai rezidentai kaip tik yra mobilizuojami dirbti skubios medicinos skyriuose, nes jie yra mažos rizikos grupės pacientai sirgti sunkia Covid-19 liga. Daugelis šalių taiko šią praktiką.
Ir pas mus yra tiek jaunų, tiek vyresnių gydytojų, kurie supranta situacijos rimtumą ir tiek savanoriškai, tiek dėl pašaukimo imasi iniciatyvos, teikia siūlymus ir padeda bendrai spręsti nelengvas situacijas, kurios iškyla šios sunkios pandemijos metu. Nes tai tikrai naujos patirtys, kurių iki tol neturėjome, ir tai didelė parama mūsų įstaigai.
Kalbant apie skubią pagalbą Kauno klinikose, ji teikiama ir bus teikiama visiems pacientams. Turime pakankamą rezervą. Lyginant pacientų srautus su pernykščiais, šiemet jie šiek tiek mažesni. Bet suprantama, kad pacientai skyriuje užtrunka ilgiau, ir dėl to skyriaus darbo krūvis nėra sumažėjęs.
Kadangi pastebėjome, jog tam tikromis paros valandomis pacientų srautas padidėja, tomis valandomis skyrėme papildomo personalo.
Taip pat atskyrėme srautus, kad karščiuojantys pacientai, kurie turi didelę riziką sirgti koronavirusu, nesimaišytų su tais, kurie nekarščiuoja.
Pastarosiomis dienomis pacientų srautas didėja, ypač karščiuojančių, ir darbo daugėja. Nepaisant to, visi reikiami tyrimai atliekami skyriuje, ir paaiškėjus diagnozei, čia pat sprendžiama, ar pacientą reikia guldyti į klinikas, ar kitą įstaigą, ar jis gali gydytis namuose.
Turime 272 izoliacines palatas, jų pakanka, tačiau užimtumas tam tikromis savaitės netolygus. Dėl to ir įkurtas skubios medicinos skyrius, kuriame yra modernios technologijos, palatos, įranga, plataus profilio specialistai, kur pacientams atliekami visi tyrimai ir net pradedamas gydymas.
Krūviai gydytojams ir gydytojams rezidentams skirstomi kaip anksčiau. Žinoma, atsiranda sunkumų, kai dalis skyriaus personalo turi pasitraukti į saviizoliaciją. Tad komandos perskirstomos, darbo grafikai taip pat. Darbuotojui išėjus į saviizoliaciją, jo darbo užmokesčio fondas pereina į skatinimo fondą, ir gydytojams, kurie dirba daugiau, intensyviau, sumokamas atlyginimo skirtumas. Arba sudaromos sutartys su kitais, ir jie gauna atlygį. Su visais dirbančiais papildomai Kauno klinikos atsiskaito.
Chirurgijos klinikos, kurioje fiksuotas Covid-19 protrūkis, veikla šiek tiek pasikeitė: dabar užtikrinama skubi pagalba ir apribota planinė. Tačiau jau kitą savaitę dalis personalo grįš iš saviizoliacijos, ir planinė pagalba bus atnaujinta.
Didėjant Covid-19 atvejų Kauno klinikų administracijai nėra ramu: kai pacientų skaičius labai didelis, kitų šalių patirtis rodo, kad įstaigos neatlaiko krūvio. Mes nieko nesiskiriame nuo kitų: jeigu antroji banga bus labai didelė, pacientų srautas sunkiai suvaldomas – gali būti problemų dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo“, – kalbėjo K.Stašaitis.
