Noriu papasakoti apie savo nevykusį pasimatymą, po kurio vis dar jaučiuosi šoke. Ir iki šiol nesuprantu: ar su manimi kažkas negerai, ar šiuolaikinės merginos tokios plėšrūnės?

Žodžiu, internete pradėjau flirtuoti su viena studente. Ji man labai patiko – graži, žodžio kišenėje neieškanti, net, sakyčiau, įžūloka. Pavadinsiu ją Laura.

Pakviečiau ją į pasimatymą. Neslėpsiu – jaudinausi. Natūralu, kad norėjau padaryti kuo geresnį įspūdį. Ji sutiko, bet pasirodė keista, kad pirmajam pasimatymui pasirinko didžiulį prekybos centrą. Paaiškino, kad tuo pačiu nori aplankyti kelias parduotuves, nes niekaip nerandanti laiko apsipirkti.  

Man neliko nieko kito, kaip sutikti. Tikėjausi, kad greitai susitvarkysim su jos reikalais, o po to kur nors romantiškai pasėdėsim. 

Gal dvi valandas vaikštinėjome iš parduotuvės į parduotuvę, sėdėdavau ant suoliuko laukdamas, kol Laura kažką išsirinks, pasimatuos, tačiau ji taip nieko ir nenusipirko. 

Galiausiai pavargau ir išalkau, tad nusprendžiau Laurai pasiūlyti nueiti į kavinę ko nors užkąsti ir pasikalbėti.

Bet mano mergina netikėtai pasakė, kad jai laikas grįžti namo, neva jos laukia koks tai skubus darbas.

Tai buvo pasakyta keistai, šiek tiek įsižeidusiu tonu, tarsi ne ji, o aš būčiau ją ilgiausiai vedžiojęs po parduotuves ir nepateisinęs jos lūkesčių.

Paklausiau, kada vėl pasimatysime, į tai Laura atsakė nežinanti, nes labai užsiėmusi. Pasakė, kad paskambins, kai galės. Parvežiau ją namo, bet nieko paguodžiančio ar teikiančio vilties taip ir neišgirdau. 

Grįžęs namo apie keistą pasimatymą papasakojau seseriai. Ir kaip nustebau, kai sesuo man pasakė, kad Laura mane nusivedė į prekybos centrą turėdama tikslą –ji norėjo, kad aš jai kažką nupirkčiau. Todėl ji nieko ir neįsigijo. Nes net neturėjo tikslo leisti savo pinigus. 

Panašu, kad įsižeidė ir vargu, ar dar kada nors paskambins. Greičiausiai ieškos naujo vaikino, kuris iškart supras, ko ji nori.

Aš ne prieš tai, kad savo merginai reikėtų išleisti pinigų – nupirkti gėlių, nusivesti papramogauti ar į kavinę, tuo labiau, kad dirbu ir užsidirbu. Ir tikrai nesu šykštuolis.

Bet apipirkti per pirmą pasimatymą? Ar ne geriau kur nors jaukiai pasėdėti, pasikalbėti, geriau pažinti vienas kitą? Juk dviejų žmonių santykiai turi būti grįsti romantika, o ne materializmu. Bent jau iš pradžių. Ar man vienam taip atrodo?

Gal šiuolaikinės panelės net nesiruošia pasibučiuoti, kol vyras neatveria piniginės? Netikėjau, kad taip būna, kol pats su tuo nesusidūriau.

Sesuo dar ilgai juokėsi iš mano naivumo sakydama, kad man dar pasisekė, jog mergina manęs iškart nenusivedė į juvelyrinių dirbinių parduotuvę sužadėtuvių žiedo. 

Vienaip ar kitaip – Laura suklydo taip paskubinusi įvykius jau per pirmą pasimatymą. Jeigu tai būtų buvęs penktas, septintas kartas, turbūt būčiau ką nors jai nupirkęs.

Bet dabar galvoju: gal ir gerai, kad taip viskas išėjo. Ji sužaidė, kaip sakoma, atviromis kortomis, o aš nesugaišau daug laiko tokiai materialistei.