Kiek dar bus tokių atvejų, kiek dar bažnyčios vyrams bus leista lįsti prie vaikų, žaloti jų vaikystę ir likti nenubaustiems?
Klausiat, kaip tai nenubaustiems? Taigi paprastai. Kiek girdėjot nubaustų už lindimą prie vaikų, pedofiliją? Pasižiūrėkit į šiandien pasirodžiusią informaciją: kunigas bus teisiamas dėl vaikų pornografijos laikymo.
Pasidomėjau, kokia jam pagalba buvo teikiama, ogi leista vienuolyne atsiriboti nuo kitų, nuo spaudimo patiriamo. Taip kalbėjo jo vyresnybės: juk žmogui sunku, reikia jam pabūti.
Ir tam pačiam straipsnyje rašoma apie dar vieną dvasininką, kaltinamą analogiškais nusikaltimais. O iš pat pradžių, kai viešumon iškilo kunigo iš Šiaulių bjaurūs darbeliai, dvasininkai aiškino, kad jam reikia padėti, tirti atvejį ir nenušalinti, o galbūt galvoti apie perkėlimą į kitą parapiją.
Rimtai? Šitaip tvarkomasi! Keliama kitur. Panašiais atvejais vietiniai žmonės kalba tą patį, kad žinojo apie polinkį bendrauti su vaikais, berniukais. Net kai paaiškėja, kad kunigai siuntinėjasi vaikų nuotraukomis, galiausiai nubaudžiami piniginėmis baudomis ir saugomi po devyniais užraktais vienuolynuose, nes jiems gi sunku!
Žmonės gerieji, lietuviai dorovingieji, žinojot, bet laikėt norma? Norma, kad vaikai žalojami, kad leidžiama suaugusiesiems vyrams taip elgtis?
Gerai, galbūt visų ir negalima surikiuoti į vieną lentyną, ne visi prievartauja, sakysit. Bet ar vaikų pornografijos laikymas nieko nereiškia? Sakysit, palikim kiekvienam savo pomėgius?!
Žinoma, nes ne iš pomėgių ir veiksmai atsiranda.
Tas naivumas, o greičiau – noras nieko nematyti, kol į pačių namus tokie dalykai neateina.
Paklausiau savo kaimynės, senyvos bobutės, ką galvoja apie šituos kunigų reikalus, ir tik dar kartą atsidusau po jos frazės: jau geriau toks kunigas, nei koks gėjus.
Nes? O jai to „nes“ ir nereikia – jai taip atrodo, jai taip geriau.
Kalbėdami apie šviesėjančią, labiau tolerantišką savo visuomenę tik dar kartą įrodom: burbule gyvenam. Tamsuma už burbulo ribų neišsisklaidė.
Kol bus toleruojančių, žinančių ir priimančių tokius dalykus kaip normą, nepasikeis ir dvasininkija, nepasikeis ir visuomenė. Tik būsim vieni kitų atspindys. Ir čia ne šaukštas deguto.
