Norėčiau pasidalyti kurioziška situacija, į kurią patekau ne tik aš, bet ir kiti Užimtumo tarnyboje registruoti studentai.

Išmokos dėl Covid-19, švelniai tariant, pakišo kiaulę Užimtumo tarnyboje registruotiems studentams. Vyriausybė, viena ranka davusi iki poros šimtų eurų, kita atėmė gerokai didesnes socialines stipendijas ir socialinės paramos išmokas.

Pavyzdžiui, kaip nuolatinių studijų studentė bandžiau registruotis Valstybinių studijų fonde, tačiau sužinojau, kad socialinės stipendijos negausiu, nes praradau socialiai remiamo asmens statusą. 

Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyriaus specialistės paaiškino, kad priežastis – Užimtumo tarnybos skirta išmoka. Užimtumo tarnybos skiriamos išmokos atsisakymas niekuo negelbės, nes esą vis tiek „turiu galimybę gauti pajamų“.

Paskaičiuokime, kokios gi tos „pajamos“. Užimtumo tarnyba pervedė apie 160 eurų (keliais eurais viršijo sumą, dėl kurios prarandama teisė į socialinę paramą).

Socialinės stipendijos nuo šių metų – 253 eurai, o socialinės paramos išmoka – 125 eurai. Taigi, galutinis rezultatas – minus du šimtai eurų.

Pridėkime dar tai, kad nuo gruodžio mėnesio išmokos dėl Covid-19 nutraukiamos, o į socialinę stipendiją bus galima pretenduoti tik nuo kitų metų kovo mėnesio, taigi, apskritai susidaro kelių mėnesių „duobė“.

Žinoma, galima pasakyti, ko čia tie studentai verkia – tegul eina dirbti.

Galima, jeigu studentas suprantamas kaip pigus nekvalifikuotos darbo jėgos šaltinis ir svarbiausias kriterijus – aukštojo mokslo diplomas, bet ne studijų kokybė. 

Tai yra, reikia apsispręsti, ko norime – diplomuotų „kadrų“ ar specialistų. O gal apskritai nebereikia žaisti parama studijoms ir „gerovės valstybės“ idėjomis?