„Yra toks labai dažnai kartojamas stereotipas, kad jeigu mes padidinsime moterų skaičių kažkurioje srityje, automatiškai tos srities rodikliai pagerės arba bendroji situacija pagerės <..> Švietimo sistemoje dirba 79 proc. moterų, bet jeigu mes pasižiūrėsime į švietimo sistemos rodiklius, mes pamatysime, kad pagrindiniai rodikliai, tie, kurie turėtų augti, nuolat smunka žemyn“, – šie prezidentienės žodžiai įžiebė aistras mokytojų kolektyvuose ir visuomenėje.
„Negaliu patikėti, kad tai galėjo pasakyti pirmoji šalies ponia. Negirdėjau jos kalbos, nežinau, ar tikrai buvo pasakyta tokia mintis. Bet jeigu tai tiesa – šie žodžiai nuvertino ir įžeidė visas Lietuvos mokytojas moteris“, – pripažino Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Vilniaus miesto susivienijimo pirmininkė Jurgita Kiškienė.
Šiandien jai teko daug diskutuoti su kolegėmis, ir visų jų nuomonė sutapo – toks požiūris į mokytojas moteris žemina ir skaudina.
Su D.Nausėdiene J.Kiškienė sutinka dėl vieno – vyrų mokyklose iš tiesų trūksta.
„Mums taip pat norėtųsi, kad vyrų mokykloje būtų daugiau. Bet kad moterys mokytojos vaikus išmokytų blogiau nei vyrai, ir dėl moterų švietimo sistema smunka žemyn – tokie teiginiai tikrai nepamatuoti.
Bėda – ne mokytojo lytis, bėda – sistemoje“, – nusivylimo neslėpė J.Kiškienė.
Tuo labiau, pasak jos, skaudu tai girdėti iš moters, ir dar pirmosios šalies ponios, lūpų.
„Nemalonu ir tai, kad tai sakoma dabar, kai dėl Covid-19 mums tenka taip sunkiai dirbti, tačiau dirbame toliau, ugdome ir mokome vaikus. Tad tikrai skaudu girdėti, kaip nuvertinamas mūsų darbas“, – sakė J.Kiškienė.
Mokytoja prisipažino, kad G.Nausėdienės kalba jai paliko dviprasmišką įspūdį – iš pradžių lyg ir nuvertinusi moteris mokytojas, kalbos pabaigoje pirmoji šalies ponia paragino vienytis ir dirbti kartu.
„Todėl man jos pozicija visiškai nesuprantama. Norėtųsi išgirsti paaiškinimą, kodėl prezidento žmona taip išsireiškė, ką ji iš tiesų turėjo mintyje“, – kalbėjo J.Kiškienė.
