Psichologijos mokslas skaičiuoja šiek tiek daugiau nei šimtą metų, todėl jis visoje akademinėje šeimoje dar labai jaunas.
Nepaisant to, psichologijos atstovai ėmėsi ieškoti atsakymo į pagrindinį žmonijos jausmų klausimą: kas yra meilė?
Šiandien gana daug romantinių iliuzijų kruopščiai klasifikuotos ir sudėliotos į skirtingų priklausomybių lentyną. Pradėkime nuo populiariausių įsitikinimų ir kartu pajuskime, kas iš tikrųjų yra besąlygiška, laisva, švari ir tikra meilė.
Kai rašytojas Fredericas Beigbederis 2009 m. išleido knygą „Meilė trunka trejus metus“, nenutuokė, kad šis pavadinimas skambės viso pasaulio lūpose, kai žmonės diskutuos apie meilę. Ši frazė tapo giliausių jausmų galiojimo laiku.
Psichologijos profesionalai ištyrė, kad vadinamoji hormonų audra – įsimylėjimas, kurį daugelis supainioja su meile, – trunka nuo pusės iki trejų metų.
Fiziologinės traukos poveikis veikia kaip narkotikai, todėl atsispirti beveik neįmanoma, bet tai nėra meilė. Tai – kūno reakcija į kitą žmogų, tai – mūsų planetos būdas motyvuoti mus daugintis.
Dažniausiai jau po pusantrų metų „narkotikas“ baigia veikti ir pora pamato tikruosius save. Nebėra katalizatoriaus, todėl visos elgesio programos, paveldėtos iš tėvų namų, ima viršų.
Nebėra prasmės būti pakančiam, nekritikuoti, nebelieka įkvėpimo žavėtis ir gerbti partnerį.
Robertas Epsteinas iš Harvardo universiteto 8 metus stebėjo daugiau nei 100 indų, pakistaniečių ir žydų ortodoksų porų, kurių vedybos buvo suplanuotos.
„Prievartinės“ santuokos, kuriose nebuvo jokių išankstinių abipusių jausmų, pademonstravo tendencijas, kurios verčia susimąstyti. Iš suplanuotų santuokų be jokių jausmų meilė nuolat stiprėjo.
Po 5 metų ji gerokai pralenkė „tradicinių“ sutuoktinių jausmus. Partneriai tuokdamiesi prieš savo valią gerai žino, kad neturi kito pasirinkimo.
Jie turi vaidinti jausmus ir, kaip rodo tyrimai, tai pasiteisina. Iš pradžių tai tik dirbtiniai jausmai, bet po kiek laiko jie virsta tikru ryšiu, kuris būna stipresnis nei įsimylėjusių iš pirmo žvilgsnio.
Galbūt tikra meilė pasireiškia, nes nėra iliuzijų, nėra hormonų narkotiko, kuris supainioja lūkesčius su realybe.
Abu sutuoktiniai jaučiasi viena komanda, dviem žmonėmis, kurie nuo šiol bus kartu, todėl jų gyvenimo kokybė priklauso nuo bendrų pastangų sukurti komfortą, pagarbą, apsaugoti vienas kitą, dalytis kompetencija.
Jie vienas iš kito nereikalauja, nesisavina, nerėkia, kad aš be tavęs negaliu gyventi. Jie supranta, kad eina šalia vienas kito, viena kryptimi – jie neprivalo atitikti visų lūkesčių ir aklai vykdyti kito žmogaus fantazijų.
2015 m. duodamas interviu psichologas Michailas Litvakas pasidalijo svarbiu tyrimu: „Laimingų šeimų man nėra ko tyrinėti – jų buvo tik 3 iš 11 tūkstančių.
Moterų ir vyrų klausėme, ar santuoka laiminga, gana daug žmonių sakė – taip. Tada klausiau, ar dar kartą ištekėtumėte (vestumėte) už savo partnerio.
Iš 11 tūkstančių porų tik 5 procentai vyrų ir 9 procentai moterų pasakė, kad taip. Šių atsakymų buvo mažai, reikėjo, kad vienoje poroje abu sutuoktiniai norėtų pakartoti santuoką: buvo tik 5 sutapimai, tik 5 poros. Įsivaizduojate: iš 11 tūkstančių tik 5 santuokos.
Mes nutarėme tęsti tyrimą ir patikrinti, ar tikrai sutuoktiniai myli vienas kitą: sąmonės lygyje gali būti viskas gerai, o pasąmonėje jie vienas kito nekenčia.
Surengėme daug testų, dvi poros atkrito – liko 3, kurios tikrai myli ir kuria laimingą šeimą. Tyrime dalyvavusios šeimos tarpusavyje nepažįstamos, bet jų biografijos ir gyvenimo kelias sutampa, todėl dabar žinau, kokie žmonės gali kurti laimingus santykius.
Vienas svarbių dalykų, kuris sutapo, – tai, kad sutuoktiniai dirba kartu ir yra geros nuomonės vienas apie kitą. Pavojinga kurti šeimą, kai žmogaus nepažįsti ir net nesi matęs, nežinai, kaip jis mąsto, todėl mažai tikiu sėkminga pažintimi internete ar naktiniame klube.“
Analizuodama 11 tūkstančių porų tyrimą ir žinodama, kaip veikia įsimylėjimo narkotikas, galvoju, kad didžiulė laimė įsimylėti iš pirmo žvilgsnio žmogų, kuris pasibaigus euforijai norės dirbti ir stengtis dėl santykių. Meilė yra veiksmas, todėl gerai, kai naujos poros eina į kursus ir mokosi būti kartu.
Mums normalu kelti profesinę kvalifikaciją, 12 metų mokytis mokykloje, vėliau universitete, norint vairuoti – lankyti pamokas, tad kodėl manome, kad santykiai neturi savo receptų, kuriuos verta išmokti gaminti?
