Likus kelioms dienoms iki vestuvių pasiklausinėjom, kiek kiti svečiai jaunavedžiams ketina dėti į vokelį, tai net išsižiojom....
Mano vyras užsienietis, iš pasiturinčios šalies, bet tokios sumos net jam atrodo kaip kosmosas.
200-500 eurų? Kažkas sako ir 1000 ruošia? Jūs rimtai? Aš nesakau, kad mes tokių pinigų neturim. Nesakau, kad ir jaunavedžiai nenusipelnė tokių dovanų. Bet už tokius pinigus mūsų šeima į Kanarus gali nuskristi pailsėti savaitei.
Daug metų gyvenu Švedijoje, švedų atlyginimai, ne paslaptis, siekia ne vieną ir ne du tūkstančius eurų per mėnesį. Bet kiek esame buvę su draugu bičiulių vestuvėse, tai tokiomis sumomis nesimėto net švedai.
Žinote, kiek jie deda į vokelį? 50-70 eurų. Ir niekas neskaičiuoja, kad šventė jaunavedžiams neatsipirks. Visi tik džiaugiasi, kad žmonės ateina pagerbti jungtuvių.
Juk svečiams taip pat kainuoja pasiruošimas šventei – ne tik nuotaka darosi manikiūrą, pedikiūrą, šukuoseną, perka suknelę ir batelius.
Galų gale, kelionė, kuras. Ar kas nors svečiams sumeta padengti šventės pasiruošimo išlaidų? Nemanau.
O mano pažįstami lietuviai, kurių algų vidurkis 700-1000 eurų, ketina savo mėnesio atlyginimą atiduoti.
Svarbu pasirodyti, kad kiti nepagalvotų, jog skurdžius esi. Nesvarbu, jei po to badauti reikės ar greitąjį kreditą imti – šito mūsų būdo bruožo pasirodyti ir su pagaliu neišmuši.
Tas pats galioja ir jaunavedžiams. Ima paskolas, rengia vestuves ne pagal kišenę, užsisako muzikantus, didžėjus, grupes, floristus ir gyvenimo būdo planuotojus, o po to per aplinkui draugus ir gimines reketuoja, kad nepagailėtų į vokelį įdėti, nes šventė jiems, matai, neatsipirks.
