Vasara – pats atostogų įkarštis. Visi skuba stovyklauti prie ežerų su palapinėmis, grybauti į miškus su pintinėmis. Deja, bet šiltojo sezono malonumai gali apkarsti, kaip tai nutiko man.

Kalbu apie žolėje tykančias kraujasiurbes – erkes. Vos poros milimetrų voragyviams priklausantys gyvūnai gali kaip reikiant sugadinti ne tik vasaros, bet ir viso gyvenimo planus. Ir visai nereikia miško ar grybų. Užtenka pasivaikščioti sostinės centre.

Kur pasigavau erkę, ir pati gerai nesuprantu. Po miškus neklaidžioju, vaikštau šaligatviais.

Nors pastaruoju metu mūsų kieme buvo ilgai nepjauta gana aukšta žolė, galbūt kraujasiurbė tykojo savo aukos ten.

Vieną vakarą pajutau nemalonų skausmą blauzdos srityje. Lyg į odą būtų įstrigusi peilio geležtė.

Apžiūrėjusi koją vidinėje kelio pusėje užčiuopiau nedidelį iškilimą. Jis buvo labai mažytis, toks trupinio ar spuogelio dydžio. Nieko nuostabaus, kad jo ilgai neaptikau.

Pažvelgusi atidžiau pamačiau, kad tai erkė, tiksliau, pirmametė erkė, dar vadinama nimfa.

Peršviečiama, plika akimi vos įžiūrima. Nusikeikiau visomis pasaulio kalbomis, kokiomis tik mokėjau.

Iškart supratau, kad kažkas negerai. Nes per gyvenimą man yra įsisiurbusi tikrai ne viena erkė, bet tokio nemalonaus skausmo nė viena nebuvo sukėlusi.

Pasiskaičiusi internete supratau, kad nimfos neretai būna pagrindinėmis Laimo ligos sukėlėjomis. Ką gi, beliko laukti ir tikėtis, kad erkė nebuvo užkrėsta.

Praėjus lygiai savaitei erkės įkandimo vietoje atsirado monetos dydžio paraudimas. Sunerimau, nes visur „caps lock'u“ rašoma, kad tik pastebėjus paraudimą būtinai reikia kreiptis į gydytoją.

Nedelsiau. Gydytoja rekomendavo pasidaryti kraujo tyrimą. Nes, pasitaiko, jog nedidelis paraudimas atsiranda dėl alerginės reakcijos. Pridaviau kraują.

Tačiau buvau perspėta, kad kraujas apie erkės sukeltą ligą parodo kur kas vėliau, nei atsiranda pirmieji simptomai – odos paraudimas, karščiavimas ir tt.

Patarta apibraukiau rašikliu raudoną dėmelę ant odos ir meldžiausi, kad ji neperžengtų linijos.

Deja, gydytojai buvo teisūs. Man dar nesulaukus kraujo rezultatų, dėmė pradėjo didėti ir tarsi migruoti.

Kūną pradėjo krėsti keistas šaltkrėtis, oda pašiurpdavo tarsi žąsies oda, jaučiau širdies virpesius.

Gydytoja nusprendė nedelsti ir skyrė antibiotikų kursą. Atkeliavo kraujo rezultatai – Laimo ar encefalito nerasta. Tyrimą teks kartoti dar po poros savaičių.

Šiuo metu vis dar gydausi ir viliuosi, jog liga paliks mane be ilgalaikių padarinių sveikatai. Blogiausia, kad nuo Laimo ligos skiepų nėra.

Ja užsikrėsti galima vėl ir vėl. Vienintelis būdas apsisaugoti – išvengti erkės įkandimo. Pramogaudami nepraraskite budrumo – saugokite save ne tik nuo koronos viruso.

***

„Bendraukime“ primena, jog Laimo liga (LL) – tai lėtinė ar recidyvuojančios eigos transmisinė gamtinė židininė infekcinė liga, pažeidžianti įvairius organus bei sistemas.

Dar kitaip ši liga vadinama Laimo borelioze. Pirmą kartą liga aprašyta JAV 1977 m. Lietuvoje Laimo liga nustatyta 1987 m.

Kaip jau esame rašę, inkubacinis Laimo ligos periodas, kai negalavimai nepasireiškia jokiais požymiais, trunka 3-30 dienų.

Po to įkandimo vietoje atsiranda lėtinė migruojanti raudonė – ovalinės, apvalios, netaisyklingos formos dėmė, kurios centras dažnai būna šviesesnis, kraštai ryškesni, raudonai alyvinės spalvos.

Raudonė palaipsniui plečiasi, o praėjus keturioms-aštuonioms savaitėms gali išnykti ir be gydymo. Paprastai toje vietoje odos neskauda, tik retkarčiais jaučiamas deginimas ar niežėjimas.

Migruojanti raudonė yra specifinis Laimo ligos simptomas, patvirtinantis ligos diagnozę. Tokiu atveju laboratorinių tyrimų ligai patvirtinti nereikia.

Bet jei erkės įkandimo vietoje per 2-4 savaites dėmė neišryškėja ar raudonė savaime išnyko, diagnozuoti Laimo boreliozę būna sunkiau – ligą patvirtina tiktai serologiniai (kraujo) tyrimai. Raudonė neatsiranda maždaug 10-20 proc. ligos atvejų.

Lietuvoje Laimo boreliozė yra viena iš dažniausių erkių pernešamų ligų, o vilniečiai dažniau serga Laimo liga, nei kiti Lietuvos gyventojai.

Žmogaus užsikrėtimo LL principas panašus į erkinio encefalito. Siurbdama kraują, erkė į žaizdą suleidžia skysčius, kuriuose yra borelijų, LL sukėlėjų. Lietuvoje LL platina Ixodes ricinus erkės. Įsisiurbusios nimfos ar suaugusios erkės gali užkrėsti žmogų. Erkės, pernešančios borelijas, randamos Šiaurės Amerikoje, Europoje, Australijoje, kai kuriose Azijos šalyse. Borelijų infekcijos šaltiniai – įvairūs gyvūnai, dažniausiai smulkūs žinduoliai, paukščiai.

Trys ligos stadijos

Pirmajai ligos stadijai būdingi bendri infekcijos požymiai ir migruojanti eritema (Erythema migrans), atsirandanti erkės įkandimo vietoje, dažniausiai praėjus 1-4 savaitėms po įsisiurbimo, nors kartais eritema gali išsivystyti ir anksčiau arba tik po 2 mėnesių.

Bėrimas yra didesnis nei 5 cm ir plečiasi. Daliai ligonių kartu su eritema pasireiškia ir neryškių bendro pobūdžio negalavimų: silpnumas, galvos, sąnarių ir raumenų skausmai, gali pakilti temperatūra. Ligoniams išsivysto limfadenitas.

Antroji ligos stadija – tai neurologinių ir kardialinių sutrikimų stadija, pasireiškianti praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po eritemos atsiradimo.

Šios stadijos metu gali išsivystyti antrinių odos pažeidimo simptomų, tačiau dažniausi neurologinio pobūdžio sutrikimai: neuritas, kaklo, krūtinės ar juosmens-kryžmens srities radikuloneuritas, mononeuritai, encefalito ar meningito požymiai.

Ligoniai skundžiasi nuovargiu, miego sutrikimu, atminties susilpnėjimu, svaigimu, skausmu ausyje ir kt. Dažnai pasireiškia migruojančios artralgijos, mialgijos, ostalgijos.

Būna trumpalaikių artrito atakų. Anksčiausiai pažeidžiamas sąnarys, esantis šalia pirminio odos pažeidimo.

Trečiosios stadijos metu vystosi progresyvi audinių destrukcija: atrofinis lėtinis akrodermatitas, lėtinis radikulomielitas, encefalomielitas, gali pasireikšti lėtinis skausmo sindromas, raumenų silpnumas, ataksija, atminties susilpnėjimas, pažeidžiami kelių, pečių, alkūnių, net ir smulkūs sąnariai.

Sąnarių patologija sergant Laimo liga primena reumatoidinį artritą. Lėtiniai odos pažeidimai dažniausiai prasideda distalinėse galūnių dalyse, oda suplonėja, pasidaro sausa.

Erkės sukelta liga gydoma antibiotikais. Gydymo efektyvumas priklauso nuo ankstyvos ligos diagnostikos. Persirgus LL, imunitetas neįgyjamas, ir žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai.