Dėl karantino ir sudėtingos situacijos šalyje šventę nusprendėme atidėti vasaros viduriui ar pabaigai.
Pradėjome domėtis parapijomis ir rinktis, kur mūsų dukrelei galėtų būti suteiktas Krikšto sakramentas.
Po ilgų svarstymų nusprendėme pasirinkti puošnią ir didingą bažnyčią, kurioje vyras krikštijo ir savo pirmagimį.
Išsirinkome krikštatėvius, su jais suderinome preliminarią datą ir nuėjome į parapiją tartis dėl ceremonijos. Tačiau mus pasitikusio kunigo reakcija buvo ne tokia, kokios mes tikėjomės.
Kunigas gerai pažinojo mano vyrą ir jo pirmąją šeimą, nes krikštijo jų pirmagimį, laimino jų pačių santuoką. Mūsų santuoka, natūralu, nebuvo bažnytinė. Suprask, nelegali.
Kunigas tik paskėsčiojo rankomis, kad prieš Dievą galioja jo ir pirmosios žmonos santuoka. Jų bažnytinė santuoka vis dar galiojanti, nesvarbu, kad jie sukūrę kitas šeimas su kitais žmonėmis.
Todėl, nors vaikai ir nekalti dėl suaugusiųjų sprendimų ir klaidų, antroje santuokoje gimusio vaikelio krikštyti negali.
Ką? Buvome priblokšti. Negalėjome patikėti savo ausimis, ką girdime. Aš iškart puoliau į ašaras. Kokių dar klaidų? Susilaukti vaikelio?
Juk gyvenam nebe septynioliktam amžiuje, kokia dar išsiskyrusių porų diskriminacija? Aišku, suprantu aš viską, kad antros santuokos bažnyčioje nebus palaiminamos. Bet prie ko čia vaikai?
Verkiau visą naktį, nes tokio pažeminimo dar nebuvo tekę gyvenime patirti. Ar dabar antroje santuokoje gimę vaikai bažnyčios akyse yra nuodėmės vaisiai?
Vyras galiausiai pasiūlė kreiptis į kitą bažnyčią. Taip ir padarėme. Nuvažiavome į kito rajono bažnyčią, ne tokią didelę ir ne tokią prabangią.
Papasakojome savo situaciją, kad esame išsiskyrę, tačiau labai norime pakrikštyti savo mergaitę. Šįkart kunigas buvo labai supratingas.
Pasakė, kad jam nesvarbu, kokioje santuokoje gimęs vaikas. Svarbiausia, kad norime jį pakrikštyti.
Tiesa, krikšto tėvai turi būti krikštyti, tačiau jų šeimos statusas – susituokę ar ne, taip pat nesvarbus. Lengviau atsidusome. Ką ten lengviau, kaip akmuo nuo širdies nusirito.
Po kelių savaičių toje nedidelėje bažnyčioje surengėme jaukią ir kuklią krikštynų ceremoniją. Esu be galo dėkinga kunigui, kuris į situaciją pažiūrėjo žmogiškai.
Sąmoningai nenoriu minėti nei miestų, nei konkrečių bažnyčių, nes nenoriu pridaryti savo šeimai rūpesčių.
Tiesiog man labai įdomu, ar kunigams iš tiesų negalima krikštyti antroje santuokoje gimusių vaikų?
