Alsuoju, rankos plaukeliai jaučia iškvepiamo oro dvelksmą, oda - lyg ir vėsą. Čia aš, gyvas, nežinia kodėl... taip pagalvojau. Kūnu jaučiu, jūra taip arti, vos ne aukščiau manęs. Ausyse nuolatinis bangų, ridenamų į krantą, gausmas. Neramu, ar neužlies. Kilsteliu galvą pažiūrėti. Taip, aš visai šalia jos. Pagalvoju – gerai, čia Baltija, ne Atlanto vandenynas prie Belgijos krantų. Neužlies. Toks geras tingulys. Vakarėja. Dar...
Jaučiu, mane neša... Pramerkiu akis. Žvaigždės taip ryškiai blizgina į akis ilgais spinduliais. Ar aš ten skrendu? Pirma nerami mintis – pas ką, kur?
Kur, mano Žeme?
Per neaprėpiamas erdves
Tokia viena leki,
Su savo meile,
Ilgesiu širdy.
Ar lauks Tavęs ten ateity?
Akis trikampiam atspindy...
Kažkas judina mano ranką. Malonus balsas, tik suprasti negaliu. Nepažįstamoji. Mintyse – tai čia tas vasaros atostogų romanas...
Bet kalba, kokia ji – nesuprantu. Tikrai ne lietuvių ir ne latvių, estų, anglų. Suprasti negaliu.
Šviesus, besiplaikstantis vėjyje apdaras, atviras žvilgsnis. Atlapas, be baimės, abejonės, be skrupulų. Būdavo vaikystėje – taip šuniukas atbėga ir linksmai vizgina uodegą. Nesvarbu, kad nepažįsta. Jis tavim besąlygiškai pasitiki. Ir tu juo. Na, jis ir neturi jokio baimės jausmo atbėgti.
Nepažįstamoji nedvejodama judina mane: miega čia ant jūros kranto, vėjas kyla, bangos užlies. Galėčiau pasakyti ačiū, palenkdamas galvą. Bet. Kyla toks pasiutęs noras, kad manimi pasirūpintų...
Tik kaip pasakyti ir bendrauti, kai nepažįstamosios kalba taip pat nepažįstama. Kad jos žodžių nesuprantu, jai irgi aišku. Man, žinoma, šiek tiek nepatogu, bet ji tokia miela, pasiutusiai norisi, kad paglobotų...
„O, gal aš sergu... Parazitas. Sergu. Taip taip.“
Kankinio veidu ranka parodžiau į savo galvą... Ji nedvejodama ištiesė man ranką. Pažvelgęs į akis, pajutau dar didesnį palankumą. Žvilgsnis – atviras, šiltas, rūpestingas. Pamaniau, būtų gera būti jos vaiku...
Ranka parodžiau į netolimas šviesas lauko kavinėje. Smėlis gurgždėjo, klimpome, bet atėjome vienas kitą paremdami. Ji vis pasižiūrėdavo į mano veidą, ar gerai. Nebeslėpiau, kad galvos nebeskauda, ir ji buvo patenkinta tuo.
Priėjus kavinę parodžiau – gal prisėskime. Ji patogiai įsitaisė supamoje kėdėje. Padavėja kažkokiu būdu susikalbėjo su kliente. Užvalgėme, gurkšnojome vyną. Žiūrėjome į žvaigždėtą dangų ir šypsojomės.
Aš parodžiau pirštu į savo galvą. Nepažįstamoji nusikvatojo.
Suskambo jos telefonas. Neilgai trukus pasirodė inteligentiškas besišypsantis vyras. Kalbėjo mano gelbėtojos kalba. Abu apie kažką linksmai šnekučiavosi, spindinčiais žvilgsniais atsisveikino su manimi, pamojuodami man rankomis.
Miegojau viešbutyje, prie ošiančios jūros. Žeme, mano žeme, atsiprašau...
Vasara – toks yra šio metų laiko pavadinimas... Praėjo kelios. Instinktyviai jaučiau, kad ji, Nepažįstamoji, gal ir vėl atvažiuos ar atskris, ar dar kažkaip, kažkur susitiksime.
Vėjas. Aršus, su saule, gairina ir degina. Vanduo pašiauštas. Girgždina laivus ir mušas į krantus. Nepailstamai. Paskutinės dienos, atliekame užsilikusius darbus ir plauksime namo. „Valio, sudie, galingi fiordai, tu, aukšti, jūs, toliai begaliniai!“ Parplauksiu juodas, kaip senovės kuršis, grįžęs iš vikingų kraštų. Ši vasara darbinga.
Pro mūsų laivą retkarčiais praplaukia jachta. Na, kas čia tokio? Kaip ir nieko. Tik ta nelaimė. Ji man kaip sapne. Galinga vėtra parvertė ant šono prieš pat mūsų didžiulį laivą. Suskubome gelbėti.
Ištiesiau ranką – stipriai įsikabino. Iš visų jėgų traukiau. Pagaliau laive. Atsigręžiau. Ta moteris, su išgąsčiu veide, Nepažįstamoji.
Žiūrėjome vienas į kitą. Apsikabinome. Supratau be žodžių, kad ji mane pažino.
Žeme, mano žeme, ačiū, kad man atleidai...
Šis rašinys – skaitytojų rašinių konkurso „Atostogų romanas“ dalyvis.
Gal per atostogas sutikote žmogų, su kuriuo užsimezgė toks tvirtas ryšys, kad vienas kito iš glėbio nepaleidžiate iki šiol?
O gal galvą pametėte dėl žmogaus, kuris, atostogoms pasibaigus, dingo ar pasirodė nevertas jūsų dėmesio? Patyrėte nuotykį, kurio nepamiršite visą gyvenimą?
Dalinkitės savo istorijomis su portalo lrytas.lt skaitytojais – laukia puikus prizas!
Geriausios, populiariausios istorijos autorius bus apdovanotas nakvyne dviems asmenims arčiausiai Baltijos jūros esančiame SPA centre SPA „Amber Palace“ su švediško stalo pusryčiais ir SPA pramogomis.
Čia jūsų lauks subtili prabanga, nepakartojamas vaizdas į jūrą ir gaivinantys SPA malonumai.
Rašinius konkursui siųskite adresu bendraukime@lrytas.lt
Jūsų istorijų laukiame iki liepos 10 d. Laimėtoją, vertindama rašinių populiarumą, išrinks trišalė komisija: „Bendraukime“ redakcija, „Lrytas.lt“ reklamos skyrius ir SPA „Amber Palace“.
Laimėtojas bus paskelbtas liepos 14-ąją.
