Šis miestas pritraukia minias keliautojų įspūdinga architektūra, nuostabiu maistu ir, žinoma, puikiu paplūdimiu bei Viduržemio jūra. Man šis miestas tapo meilės miestu...
Atvykusios pirmą vakarą nuėjome į barą, kuriame garsiai skambėjo muzika, o šokių aikštelėse sukiojosi poros. Ši vieta tiesiog kunkuliavo – tiek buvo žmonių, tačiau mano dėmesį patraukė išvaizdus vaikinas.
Šviesių plaukų ir žydrų akių, aukštas ir sportiško kūno sudėjimo. Mačiau, kaip tamsiaplaukės ispanės flirtavo su šiuo gražuoliuku, tačiau pastebėjęs mane, nepasikuklino ir pakvietė šokti.
Šokdami susipažinome. Vaikinas vardu Johanas, atvykęs iš Švedijos aplankyti savo draugų. Barselonoje svečiavosi nebe pirmą kartą ir gerai pažinojo miestą, tad pasisiūlė būti mano gidu, o aš mielai sutikau.
Likusias dienas praleidome kartu, daug kalbėjomės, aplankėme įžymiausias miesto vietas, maudėmės jūroje, kaitinomės saulėje, o vakarais vaikščiodami pakrantėmis palydėdavome saulėlydžius.
Gyvenome ir džiaugėmės kiekviena praleista minute kartu. Kasdieniai rūpesčiai ir nuobodi rutina tiesiog išgaravo, įsimylėjau Barseloną ir naujai sutiktą vaikiną.
Bet neilgai trukus supratau, kad mūsų tolimesnė draugystė neįmanoma, juk mes gyvenome skirtingose šalyse. Be to, jis turėjo žmoną, su kuria dažnai kalbėdavosi telefonu. Nemokėjau švedų kalbos, bet iš vaikino intonacijos jaučiau, kad jis su ja kalbėjo itin meiliai.
Romantiškai praleidę savaitę kartu, išsiskyrėme – abiem reikėjo grįžti namo. Atostogų romanas pasibaigė, tačiau meilės plazdėjimas vis dar ruseno manyje, nors žinojau, kad šie santykiai negalimi.
Man grįžus namo, radau keletą jo žinučių. Teiravosi, kaip aš grįžau. Mandagiai atsakiau, bet į tolimesnius susirašinėjimus nesileidau.
Laikas bėgo ir aš kaskart nostalgiškai atsimindavau savo trumpą saldų meilės nuotykį ir puikiai drauge praleistą laiką. Niekaip negalėjau susikaupti darbams, nuolat prisimindavau jį, švedą vaikiną žydromis akimis.
Johanas man kasdien rašė mielas žinutes, tačiau jas ignoravau, nes norėjau jį pamiršti. Po kurio laiko žinutės liovėsi, telefonas nutilo. Prisiminimai apie mylimą vaikiną po truputį ėmė blukti kartu su įdegiu.
Tačiau vieną saulėtą dieną, savo pačios nuostabai, aš jį išvydau tiesiai priešais savo biurą. Negalėjau patikėti, kad tai Ispanijoje sutiktas vaikinas. „Ir ką gi jis čia, po velnių, daro?“ – pirma šovusi mintis.
Pamatęs mane, priėjo ir pakvietė išgerti kavos. Stengiausi tvardytis, norėjau parodyti, kad esu abejinga jam, tačiau mano paraudę skruostai ir sumaištis išdavė tikruosius jausmus.
Johanas pradėjo pasakoti apie save, kaip atskrido, kur apsistojo ir pridūrė, kad norėjo susitikti su manimi. Biuro adresą susiradęs greitai, nes gerai atsiminė mano įmonės pavadinimą.
Pokalbiui įpusėjus manęs paprašė, ar galėčiau pabūti jo gide ir parodyti mano gimtąjį miestą. Neturėjau kur dėtis – sutikau.
Jis elgėsi mandagiai ir šaltai, nepriminė to aistringo vaikinuko Barselonoje. „Na taip, ten juk buvo atostogų romanas, ir jis ieškojo trumpalaikio nuotykio“, – pamaniau.
Po mūsų pasivaikščiojimo po miestą išdrįsau paklausti, kaip laikosi jo žmona. Jis nustebęs išpūtė akis, nesupratęs klausimo.
Ir po kelių akimirkų jo veide atsirado šypsena. Pasirodo, jis nevedęs, neturi nei žmonos, nei merginos. O Barselonoje kalbėjosi su savo seserimi – tuomet pabėgo jos mylimas šuo, tad jis ją guodė ir meiliai šnekėjo.
Ir štai tada, kai sužinojau, kad vaikinas, kurį įsimylėjau iki ausų, yra nevedęs, aš atsigavau. Mano širdis vėl pradėjo plakti meilės ritmu.
Johanas prisipažino, kad niekaip negalėjo pamiršti manęs, tad atvyko į Lietuvą turėdamas viltį susitikti su manimi ir pratęsti draugystę.
Tad štai – vienerius metus mes susirašinėjome, kalbėjomės ir draugavome per atstumą. Mes žinojome, kad mūsų meilė tikra ir ji neišgaruos, net jei ir nebuvome tuo metu kartu.
Buvo sunku apsispręsti, kur mums apsigyventi kartu. Turėjome keletą variantų, tačiau jis norėjo, kad aš atvykčiau į Švediją, o aš nenorėjau palikti Lietuvos. Tad galiausiai nusprendėme persikelti į Londoną, nes abu puikiai kalbame angliškai, be to, buvome jauni, veržlūs ir jau turėjome profesinės patirties.
Gyvename ir šiandien Londone, kur sukūrėme šeimą ir susilaukėme mergaitės, kurią pavadinome... Barselona.
Tikrai meilei nėra jokių kliūčių. O atostogų romanas gali tęstis visą gyvenimą.
Šis rašinys – skaitytojų rašinių konkurso „Atostogų romanas“ dalyvis.
Gal per atostogas sutikote žmogų, su kuriuo užsimezgė toks tvirtas ryšys, kad vienas kito iš glėbio nepaleidžiate iki šiol?
O gal galvą pametėte dėl žmogaus, kuris, atostogoms pasibaigus, dingo ar pasirodė nevertas jūsų dėmesio? Patyrėte nuotykį, kurio nepamiršite visą gyvenimą?
Dalinkitės savo istorijomis su portalo lrytas.lt skaitytojais – laukia puikus prizas!
Geriausios, populiariausios istorijos autorius bus apdovanotas nakvyne dviems asmenims arčiausiai Baltijos jūros esančiame SPA centre SPA „Amber Palace“ su švediško stalo pusryčiais ir SPA pramogomis.
Čia jūsų lauks subtili prabanga, nepakartojamas vaizdas į jūrą ir gaivinantys SPA malonumai.
Rašinius konkursui siųskite adresu bendraukime@lrytas.lt
Jūsų istorijų laukiame iki liepos 10 d. Laimėtoją, vertindama rašinių populiarumą, išrinks trišalė komisija: „Bendraukime“ redakcija, „Lrytas.lt“ reklamos skyrius ir SPA „Amber Palace“.
Laimėtojas bus paskelbtas liepos 14-ąją.
