Juokiausi, juokiausi, kol gyvenimas ėmė ir iškrėtė man pokštą – galvą apsuko gražuolis turkas... Dar suprasčiau, jei būčiau buvusi aštuoniolikmetė. Ar bent jau vieniša moteris. Aš buvau jau aštuonerius metus ištekėjusi ir nė kiek nesiskundžiau santuoka.
Išvykau ne į kokią egzotišką šalį kitapus pasaulio, o į populiarų, jei ne banalų, Turkijos kurortą. Su drauge nusipirkome kelialapį dešimčiai dienų, nes norėjome pakeisti aplinką, pailsėti nuo šeimų, įdegti, pabūti prie jūros.
Naujas didelis viešbutis, viskas įskaičiuota. Ir jau pirmąjį viešnagės vakarą pajutau į save įsmeigtą žvilgsnį...
Turiu pasakyti, kad manęs visai netraukia rytietiškų bruožų gražuoliai, be to, bijau visokių musulmoniškų tradicijų ir įstatymų. Tačiau šis jaunas vyras atrodė kitoks nei dauguma turkų.
Viešbutyje jis dirbo animatoriumi – buvo vienas iš tų, kurie siūlydavo pramogas ir žaidimus baseine ar šalia jo, vedė aerobikos užsiėmimus.
Moterys blizgino į jį akis trokšdamos dėmesio – esu įsitikinusi, kad ne viena jų būtų mielai įsileidusi jį į lovą.
O aš užsidėjau šaltos moters kaukę ir stengiausi dažnai į jį nespoksoti. Žinojau, kad kai kuriems animatoriams tokiose šalyse, kaip Turkija, liepiama flirtuoti su viešniomis, intriguoti jas, kad sugrįžtų vėl.
Nepaisant visų mano vidinių nusistatymų ir žinojimo, aš negalėjau nors retkarčiais į jį nepažiūrėti. Ir kaip buvo galima atsispirti, jei jis nuolat ieškojo mano akių kontakto?
Buvo gal trečioji diena, kai jis priėjo prie mano gulto ir paklausė, ką veiksiu šįvakar, ar ateisiu į naktinį klubą.
Aišku, aš nuėjau. Jau vien pamačius jo žvilgsnį pakirto kojas. Jame buvo tiek aistros, ugnies ir kartu gelmės, kad lietuviai galėtų metų metus to mokytis – niekada neišmoktų.
Pašokome. Jis pakvietė važiuoti į kitą naktinį klubą mieste, bet atsisakiau. Buvau pavargusi ir šiaip nežinojau, ko iš jo tikėtis.
Kai su drauge susiruošėme į kambarį, jis paprašė manęs dar pabūti su juo viešbučio teritorijoje. Pamaniau, kad čia nėra ko bijoti, tad sutarėme susitikti.
Kai atėjau, jis manęs laukė. Prisėdome prie baseino. Paėmė mano ranką į savąją. Taip ir sėdėjome tylėdami.
Nežinau, kiek praėjo laiko, kai jis atsisuko ir greitai įsisiurbė man į lūpas...
Į kambarį grįžau ryte.
Po to karto susitikdavome kiekvieną naktį. Jis buvo nepaprastai švelnus ir dažnai man kartodavo: „Askim, askim“. Sužinojau, jog išvertus iš turkų kalbos tai reiškia „mylima“...
Nepasakyčiau, kad atostogoms pasibaigus namo išskridau pametusi galvą. Atvirkščiai – nepalikau jam jokių adresų ar telefono numerių.
Nusprendžiau, kad mano vyras apie tai niekada nesužinos, o šią istoriją pasiliksiu sau kaip nuostabų malonų atostogų prisiminimą.
Dabar, kai praėjo ketveri metai, vis dar juokiuosi, kad tai nutiko man – tokiai blaiviai mąstančiai ir tvirtai ant žemės stovinčiai moteriai.
Negaliu prisižadėti, kad daugiau kurortinių romanų nebus – žinau, kad širdžiai neįsakysi. Tačiau dabar, kai kur nors gatvėje ar renginyje užuodžiu kvepalų, kuriais kvėpinosi mano tolimasis draugas, aromatą, man suspurda širdis ir prisimenu tą saldųjį „Askim“...
Šis rašinys – skaitytojų rašinių konkurso „Atostogų romanas“ dalyvis.
Gal per atostogas sutikote žmogų, su kuriuo užsimezgė toks tvirtas ryšys, kad vienas kito iš glėbio nepaleidžiate iki šiol?
O gal galvą pametėte dėl žmogaus, kuris, atostogoms pasibaigus, dingo ar pasirodė nevertas jūsų dėmesio? Patyrėte nuotykį, kurio nepamiršite visą gyvenimą?
Dalinkitės savo istorijomis su portalo lrytas.lt skaitytojais – laukia puikus prizas!
Geriausios, populiariausios istorijos autorius bus apdovanotas nakvyne dviems asmenims arčiausiai Baltijos jūros esančiame SPA centre SPA „Amber Palace“ su švediško stalo pusryčiais ir SPA pramogomis.
Čia jūsų lauks subtili prabanga, nepakartojamas vaizdas į jūrą ir gaivinantys SPA malonumai.
Rašinius konkursui siųskite adresu bendraukime@lrytas.lt
Jūsų istorijų laukiame iki liepos 10 d. Laimėtoją, vertindama rašinių populiarumą, išrinks trišalė komisija: „Bendraukime“ redakcija, „Lrytas.lt“ reklamos skyrius ir SPA „Amber Palace“.
Laimėtojas bus paskelbtas liepos 14-ąją.
