Stovėjau bare, kai pamačiau jį, lipantį laiptais žemyn – gražų, įdegusį, raumeningą, besišypsantį balta šypsena. Ir ta šypsena buvo skirta man – mes negalėjome atitraukti akių vienas nuo kito.
Kadangi mano dienos meilės saloje - Kipre – skaičiavo paskutines porą savaičių, neturėjau nei noro, nei poreikio užmegzti romaną. Todėl į jo bandymus užmegzti pokalbį atsakiau šaltai ir tiesiog toliau leidau laiką su draugėmis mums gerai pažįstamame bare.
Turbūt kiek per daug pažįstamame, nes jau kitą dieną per bendrus draugus gavau žinių, jog bare matytas nepažįstamasis manęs visaip ieško. Uždraudžiau jiems duoti mano kontaktus ir tik pasijuokiau su draugėmis.
Po kelių dienų vienas karininkas, kuris atlikinėjo misiją Kipre, pakvietė mane bei mano drauges pasilinksminti. Atvažiavęs mūsų pasiimti paminėjo, jog prisijungs jo kolega, na, kad jam nebūtų nesmagu vienam su keliomis merginomis.
Nieko neįtardami nuvykome į karininkų bazes paimti minėto draugo, kuris... Taip, atspėjote, mano nepažįstamasis. Gražus, stilingas karininkas iš Pietų Afrikos Respublikos.
Pasirodo, jis visais kanalais ieškojo būdo mane rasti ir pasinaudojo nieko neįtariančiu kolega. Nuvykę į jaukią kavinę trumpam likome dviese ir jau dabar pažįstamasis manęs iškart paklausė, ar aš čia gyvenu, ar esu vietinė, kiek laiko dar būsiu.
Atsakiau, kad būsiu vos dvi savaites ir tada išvykstu į Vokietiją. Vokietiją? Nusistebėjo. Po gero mėnesio, misijai pasibaigus, aš irgi grįžtu atgal į Vokietiją. Aš tave susirasiu, nors ir iš po žemių iškasti reikėtų, pažadėjo.
Kadangi buvau pratusi prie vyrų saldžialiežuvavimų ir jais manęs nepapirksi, mintyse tik pagalvojau, kad „o taip, jau matau, kaip ieškai, randi ir mes gyvenam ilgai ir laimingai...“
Vakaras prabėgo mums nuolat žiūrint vienas į kitą – nebematėm kitų žmonių, negirdėjom balsų. Po to vakaro pradėjom susitikinėti. Jūra, muzika, šokiai iki paryčių, susižavėjimas – viskas vežė ir suko galvą, bet žinojau, kad išvyksiu, tai pasibaigs, nepuoselėjau tuščių vilčių.
Galiausiai išvykau. Nuolat bendravome žinutėmis, skambučiais, kalbėjo, kad nebegali sulaukti misijos pabaigos, kad pamatytų mane. Laikas greitai prabėgo, mano draugas grįžo į Vokietiją, bet mus toliau skyrė 450 kilometrų atstumas.
Nepaisydamas nieko jis kas penktadienį važiuodavo pas mane, kad bent dieną praleistume kartu – nors buvo išvaizdus, perspektyvus ir vienišas jaunas vyras, kuris lengvai galėjo susirasti moterį, gyvenančia šalia, o ne esančią kažkur toli.
Galiausiai po nuolatinių važinėjimų aš persikėliau pas jį, apsigyvenome kartu.
Dabar mes jau kurį laiką susituokę, auginam vaiką, pagyvenom keliose šalyse ir esam įsimylėję. Tik ne taip, kaip tada, meilės saloje, o brandžiai – turime savo istoriją, patirtį, praėję sėkmingus ir liūdnus etapus.
Šalia jo aš iš vaikiškos, naivios ir vėjavaikės merginos tapau moterimi, atradau savo spalvas, kurių net nežinojau turinti.
Net aš, didžiausia skeptikė, tikiu, jog mums buvo lemta susitikti, kad taptume geriausia savo pačių versija.
Šis rašinys – skaitytojų rašinių konkurso „Atostogų romanas“ dalyvis.
Gal per atostogas sutikote žmogų, su kuriuo užsimezgė toks tvirtas ryšys, kad vienas kito iš glėbio nepaleidžiate iki šiol?
O gal galvą pametėte dėl žmogaus, kuris, atostogoms pasibaigus, dingo ar pasirodė nevertas jūsų dėmesio? Patyrėte nuotykį, kurio nepamiršite visą gyvenimą?
Dalinkitės savo istorijomis su portalo lrytas.lt skaitytojais – laukia puikus prizas!
Geriausios, populiariausios istorijos autorius bus apdovanotas nakvyne dviems asmenims arčiausiai Baltijos jūros esančiame SPA centre SPA „Amber Palace“ su švediško stalo pusryčiais ir SPA pramogomis.
Čia jūsų lauks subtili prabanga, nepakartojamas vaizdas į jūrą ir gaivinantys SPA malonumai.
Rašinius konkursui siųskite adresu bendraukime@lrytas.lt
Jūsų istorijų laukiame iki liepos 10 d. Laimėtoją, vertindama rašinių populiarumą, išrinks trišalė komisija: „Bendraukime“ redakcija, „Lrytas.lt“ reklamos skyrius ir SPA „Amber Palace“.
Laimėtojas bus paskelbtas liepos 14-ąją.
