Apie tai kalbėti mane paskatino draugės, gal joms galvas iškvaršinau, o gal ir jos neturi atsakymo. Susituokę esame virš dvidešimties metų, bet jau pastaruosius aštuonerius miegame atskirose lovose.
Turime sūnų, dėl kurio dar kelerius metus bandėme miegoti kartu, vienoje lovoje, viename kambaryje.
Bet bėgant metams mes tapome tokie svetimi, o gal tik geriau supratome, kokie esame skirtingi.
Vyras manęs nė kiek nebetraukia, iš jo elgesio suprantu, kad ir aš jo. Bet neskaudu, jau nebeskaudu.
Nors tikrai iš pradžių vaikščiojau pas psichologę, nes negalėjau suprasti, kodėl taip yra, ką daryti toliau.
Man tada paaiškino, kad žmonės gali gyventi kartu, nes jaučiasi patogiai, atradę savo sielos draugą, antrą pusę... bet ne partnerį.
Bet kur tada rasti partnerį ir ką daryti su tuo savo sielos draugu?!
Kaip bebūtų keista, mes su vyru visai neblogai sutariame, turime temų pokalbiams, bet niekada nesileidžiame kalbėti apie santykius, emocijas.
Taip buvo ir santykių pradžioje, gal mūsų patirtys šeimose mus išugdė tokiais...
Keista ir sūnui dabar atsakyti, kodėl tėvai miega atskirai, bet bandome aiškinti, kad tėveliams patogiau dėl skirtingo darbo grafiko.
Nebežinau, ar galiu vadinti mus normalia šeima, ar santykius normaliais, tais standartiniais.
Bet mūsų draugai, regis, prisitaikę, neklausinėja nieko. Kelios draugės net prasitarė, kad tokių šeimų pavyzdžių ne vieną žino.
Visgi, kuo metai bėga tolyn, tuo vis dažniau galvoju, kur nuves toks gyvenimas. Ar užtenka turėti sielos draugą?
Iš tiesų, dar nė vienas nesivedėm kitų žmonių į namus, net nežinau ar vyras turi simpatiją, nes aš vis pagalvoju apie tai, bet kitokio šeimos modelio kažkodėl negaliu įsivaizduoti.
O mano psichologė, kuri man prieš tuos keliolika metų aiškino, kad tokie santykiai normalūs, pasirodo, pati taip gyvena. Net viešai televizijos laidose apie tai pasakoja.
Bet pasakykit tos, kurios irgi panašiai gyvenat, ar jaučiatės laimingos? Ar reikia jau sielos draugą keisti į simpatiją? Nes miegojimas atskirose lovose jau pradeda erzinti ir liūdinti, bijau panirti į depresiją...
