Atsikėlusi ryte supratau, kad nieko nebus – reikia registruotis į grožio saloną.
Internete susiradau artimiausio jų numerį, jau po valandos sėdėjau meistrės kėdėje.
Plaukus dažiau prieš maždaug pusmetį, bet karantinas truputį pakoregavo jų atspalvį – šviesintos plaukų dalys tapo geltono atspalvio, tad pasirinkau tonavimo paslaugą.
Į saloną įžengiau su apsaugine veido kauke, pasitikusi darbuotoja pamatavo mano temperatūrą, pasiūlė išsidezinfekuoti rankas – jokių priekaištų.
Kita meistrė pasodino prieš veidrodį, iššukavusi įvertino mano plaukų būklę, išsirinkome norimą atspalvį.
Laukdama, kol priemonės suveiks ir sunaikins taip nenorimą geltoną atspalvį, stebėjau pravažiuojančias mašinas ir klausiausi muzikos.
Vėliau buvau pakviesta į kitą erdvę, kur man išplovė galvą. Šampūnu ir kondicionieriumi.
Vėl sugrįžome prieš veidrodį, prasidėjo plaukų džiovinimo procedūra.
Meistrė suskirstė juos į tris dalis, džiovino plaukų džiovintuvu ir apvaliu šepečiu – taip jie išsitiesina.
Užtrukau beveik dvi valandas, vos į darbą nepavėlavau, bet buvo verta.
Atsikračiau nepageidaujamo geltono atspalvio, susimokėjau, kiek pasakė, ir padėkojusi išėjau.
Kiek vėliau kuprinėje radau iš salono paimtą čekį. Žiūriu, paslauga – galvos plovimas. Kaina su priemonėmis – beveik 7 eurai.
Gerai, pamaniau, gal tai normalu, tiek to. Toliau skaitau čekį, kita paslauga – kasdienis sušukavimas. Kaina – 15 eurų.
Gal ne mano čekį padavė? Bet kitų klienčių nebuvo, atsiskaičiau kortele, o čekį išspausdino prie mano akių.
Tada viduje pradėjau juoktis. Negaila tų 15 eurų, jeigu tas paprastas plaukų džiovinimas yra laikomas kasdieniu sušukavimu.
Bet iškart pagalvojau: o jeigu klientas atsisako „kasdienio sušukavimo“, liaudiškai vadinamo džiovinimo, tai jį paleidžia iš salono šlapiais plaukais?
O gal čia po karantino dabar visuose grožio salonuose tas pats? Bandoma atsigriebti už prastovas?
