Pripažinkime – kepinant saulei, po kaukėmis žliaugia prakaitas, todėl laukiam nesulaukiam, kada nusiėmę tuos antsnukius galėsime prie lūpų priglausti puodelį ar taurę.
Visu tuo jau galėsime mėgautis netrukus, tačiau dabar tenka klausytis verslininkų dejonių ir aimanų apie žlugdomą verslą.
Atominei bombai prilygo verslininkų atstovo leptelėta frazė, kad vietoj dviejų eurų žmonės galėtų palikti 7 eurus arbatpinigių ir taip padėti išlaikyti verslą. Sveikinu, nes čia – tikro biznieriaus svajonė, nors, aišku, kvailiau ir nesugalvosi.
Gerbiami ponai, kas yra verslas? Klientas už paslaugą ar daiktą moka pinigus, o jūs, verslininkai, gyvenate iš antkainio. Pirmą kartą gyvenime girdžiu verslo planą „duok man pinigų už nieką, nes man jų reikia“.
Nesistebiu, kad jūs tikri verksniai, nuolat besiskundžiantys tuo, jog bankai neduoda paskolų barams ir kavinėms. Kai toks verslo planas, džiaukitės, kad koja per užpakalį negaunate.
Ir taip dejuoja tie, kurie „apkarpys“ maisto porcijas, pakels kainas arba, apsaugok Dieve, ims skiesti alų. Pragaras jums garantuotas.
Žinote, ko negirdžiu? Batų, drabužių, gėlių pardavėjų, kurie taip pat neteko pajamų per karantino laiką. Ar įsivaizduojate pardavėją, sakantį, kad batai kainuoja 100 eurų, bet gal duokš 120 euriukų, nes man sunku? Už ką? Kokią pridėtinę vertę tu sukūrei savo klientui?
Visa žiniasklaida pilna dejonių, kad „verslas neturėjo santaupų“, „karantinas įvestas sezono pradžioje“, „parama neveikia“, daugelis barų ir kavinių neišsilaikys bei žlugs per artimiausius metus.
Kur dingo logika ir gėda? Ar kiekvienas, neturintis santaupų, gali taip įžūliai prašyti išmaldos ir kišti ranką į klientų kišenes? Gerai, parama dar nepasiekė, bet anksčiau ar vėliau ją gausite.
O kiek jūsų klientų yra palikti likimo valiai? Ar tiems, kurie neturi pinigų, duosite išgerti ir pavalgyti nemokamai, ar ši situacija tik „į vienus vartus“? Tiksliau į jūsų kišenes. O gal galite šiemet nenusipirkti to naujausio BMW?
Lietuvos verslo atstovai neretai kaip pavyzdį mini Latviją, kur nebuvo įvestas griežtas karantinas, ir nieko tokio nenutiko, tačiau toks požiūris labai jau neadekvatus.
Kodėl dėl jūsų pelno aš ar bet kuris kitas mūsų šalies pilietis turėtų sumokėti savo ar savo artimo gyvybe? Jei dėl pelno rizikuotume tik jūsų gyvybėmis, ar norėtumėte, kad karantino nebūtų?
Būkime biedni, bet teisingi – verslininkai sako ir teisingų dalykų: jiems reikia mokėti nuomą, mokesčius, mokėti tiekėjams ir pan. Taigi, gerbiami kavinių, barų ir restoranų savininkai, jūs skundžiatės, kad reikia mokėti kitiems verslininkams.
Bet jūs gaunate produktą, o gal jūsų prašo už gražias akis duoti papildomai pinigų už nuomą? Kodėl jums visiems nesusimažinus savo pelno? Kai nustosite kandžioti gerkles vienas kitam – mažiau reiks dejuoti ir prievartauti kliento kišenę.
Juokingiausia, kai skundžiasi kavinių, barų ar restoranų tinklų atstovai argumentuodami, kad mažas restoranėlis su keliais darbuotojais gali pakentėti, o jie – niekaip. Jei bent 50 proc. jūsų užsidarys, tai tik todėl, kad iki šiol jūsų darbo kokybė buvo prasta. Jei neskaniai maitinote, „nusukdavote“ 100 ml alaus nuo bokalo ir prašysite tokios pačios ar didesnės kainos – jums lemta išnykti. Žmonės rinksis kokybės ir kainos santykį.
Tad, mieli verslininkai, pagaliau būsite priversti pasiūlyti kažką daugiau už „dubenį žolių“ vietoje salotų su krevetėmis ir panašiai. Laukia natūrali atranka.
Tik palyginimui – užsienio barai, kavinės ir restoranai taip pat prašo juos paremti ir užsisakyti maisto, o ne gaminti namuose. Jaučiate skirtumą? Jie neprašo pinigų už nieką, jie prašo padėti jiems išgyventi, o ne pasipelnyti, kai sunku visiems.
Jei kreiptumėtės į savo klientus kaip į žmones, o ne kaip į neišsenkantį pelno šaltinį, galbūt žmonės būtų jums geresni. Prašykite gerti taurę vyno ne namie, o pas jus, kavos puodelį – pas jus, valgyti pietus – pas jus.
Kvieskite žmones ateiti, padėti, o ne melžkite juos kaip karves, prašau. Nes karantinas baigsis, o klientas nepamirš, kur jį apgavo, ir kur jo negerbė, ir kur jis neskaniai pavalgė.
Ir pabaigai. Artėja vasaros sezonas, Palanga jau turėtų ruoštis atidarymui, tačiau, įtariu, jis bus nukeltas. Galiu tik įsivaizduoti, kokios antraštės ir ašarų pakalnės skries iš pajūrio verslininkų, kurie ir taip pasižymėjo ypatingu gobšumu. O galvojant, kad nelabai kur šią vasarą bus galima keliauti, teks rinktis: papenėti godų verslininką ar niekur neiti.
