Žodžiu, turiu labai mielą, gražią ir šaunią šešiametę dukrytę, tik ji labai jau domisi išmaniuoju telefonu (jau turi nuosavą). Vieną vakarą jau labai norėjau miego, o ji sakė, kad dar trumpai pažais, neva būtinai reikia pereiti kažkokį svarbų lygį, ir aš nusileidau.
Atsibudusi šeštadienio rytą niekur neskubėdama maigiau savąjį telefoną ir panorau pažiūrėti, kiek pinigų turiu banko sąskaitoje. Žinojau, kad ten turėtų būti apie 850 Eur, bet atsidariusi programėlę pamačiau, kad yra tik 0,51 Eur.
Dar bandžiau save raminti, kad tai banko programėlė po atnaujinimo kvailioja, bet atsidariusi sąskaitos išrašą pamačiau baisesnę tiesą: buvo padaryta keliasdešimt nuskaitymų „Google Play“ adresu.
Jau neabejojau, kad vaikas bus prisipirkęs kažokių žaidimų. Kartą jai už kelis eurus pati kažką nupirkau, o tada turbūt paspaudžiau „atsiminti sąskaitos numerį ir slaptažodį“ (na, juk šiais laikais tiek visokių slaptažodžių ir PIN kodų, kad savo jėgomis aš visų niekaip neatsiminčiau).
Ir dar vaikui ne kartą sakiau, kad nieko pirkti telefonu ir šiaip maigyti įtartinų dalykų negalima.
Jaučiausi ištikta šoko – 850 Eur man yra didžiuliai pinigai – ir drebančiom rankom puoliau skambinti į banką ir prašyti, kad mane gelbėtų.
Kai pagaliau pavyko prisiskambinti, konsultantė pasakė, kad reikės užblokuoti kiekvieną operaciją atskirai, užblokuoti kortelę, o pinigus man turėtų grąžinti.
Vis dar išsigandusi ir įpykusi porą valandų pildžiau paraiškas banko svetainėje.
Dukra buvo prisipirkusi gėrybių po 1, 5, 10, 20 ir 54 eurus, ir dėl kiekvieno pirkini reikėjo pildyti anketą su krūva punktų, kur žymėjau, kad ne, mano kortelė nepavogta, bet panaudota be mano leidimo, aš įtariu, kas galėjo tą padaryti ir pan.
Gerai, kad vaikas tuo metu po intensyvios nakties dar miegojo, nes buvau tikrai įsiutus ir galėjau pasielgti neadekvačiai.
Bet palengva nurimau – juk banko darbuotoja suteikė vilties, kad pinigus po kelių dienų grąžins.
Kai dukra prabudo, jau gražiai pasiaiškinom, kokia bėda nutiko. Ji logiškai paaiškino, kad manė, jog reikalingus dalykus parsisiųsti galima, nes ten buvo mygtukai žalia spalva, o žalia reiškia, kad leidžiama.
Prisipažino, kad pirko kažkokių ten vienaragių, taip pat plaukus, drabužius ir dar šį tą, kadangi labai reikėjo.
Pirmadienį sulaukiau skambučio iš banko, kur kita darbuotoja sakė, kad pinigų tikriausiai neatgausiu, nes už pirkinius buvo sumokėta ir jie buvo gauti, o mano keliasdešimt kartų pažymėtas punktas, jog mano kortele pasinaudota be mano žinios, iš esmės nieko nereiškia. Dar sakė, kad kortelės blokuoti tokiu atveju nereikėjo, nes ji saugiai guli pas mane, bet dabar ji jau užblokuota, teks darytis naują.
Tiesa, dar banko atstovė pasakė, kad galiu mėginti kreiptis į „Google“, per kurios parduotuvę buvo įsigytos prekės. Vardas „Google“ man teikė vilties, juk tai rimta įmonė.
Tada jų parduotuvėje ilgai kažką maigiau ir pildžiau užklausas, bet gavau atsakymą, kad pinigų negrąžins, nes mūsų atvejis neatitinka jų politikos, ar kažkas panašaus.
Liūdėdama, nes iki atlyginimo buvo likusios dar 3 savaitės, o kortelėje tik 0,51 Eur, dar kreipiausi į tiesioginį vienaragių ir plaukų pardavėją, žaidimą „Roblox“, kurį paskutinėmis dienomis minėjau itin negražiais žodžiais ir nieko iš jų nesitikėjau.
Susisiekti su atsakingais žaidimo atstovais buvo daug sunkiau, nei prisiskambinti į banką. Bet jie maloniai atrašė, kad pinigus gal ir grąžins, jei surinksiu visų užsakymų numerius. Kelias valandas juos rankiojau, siunčiau, stojo tyla...
O po poros dienų sulaukiau žinios, kad jie nusprendė pinigus grąžinti! Ir dar po kelių dienų mano 850 eurų grįžo pas mane, į naują mano banko kortelę (reiks kažkaip išmokt jos PIN kodą, kol kas įsivedžiau jį į telefoną įslaptintu formatu).
Ne toks ir blogas tas žaidimas, kai pagalvoji. Turi ir jie iš kažko gyvent, negali gi kurt pramogų nemokamai, na, bet mes tai jau tikrai jokių žaidimų telefonu niekada nepirksim.
Ir šiaip viskas neblogai – tas penkias dienas, kai mano kortelė buvo tuštutėlė, kažkaip sugebėjau išgyventi be jokių išlaidų, nors seniau atrodė, kad tai neįmanoma.
Dar ta proga sugebėjau savo kortelės duomenis ištrinti iš dukros telefono. Nors, kai pagalvoju, mano senąją kortelę užblokavo, tai gal ir be reikalo vargau.
Ir net šiaip taip susiinstaliavau mūsų abiejų telefonuose „tėvų kontrolės“ programėlę, kuri vaikui leidžia telefonu naudotis tik iki 19 val., be to, leidžia per dieną jį maigyti tik tam tikrą laiką, pavyzdžiui, 1, 2 ar 3 valandas (kokį skaičių aš pasirinkau, neprisipažinsiu, nes gėda), neleidžia vaikui be mano sutikimo parsisiųti naujų programėlių ir dar kažką ten daro (reiks susiimt ir išsiaiškint, ką).
Tiesa, kelias dienas dukros telefonas buvo konfiskuotas – sakiau, kad jį konfiskavo bankas, ir ji suprato, kad su banku nepasiginčys, skirtingai negu su manim.
Vėliau grąžinau, nes visgi sunku per karantiną dirbti iš namų, kai vaikas vis vaikšto aplink ir klausinėja, kada baigsiu ir eisiu su ja pažaisti.
