Ten visur parduotuvėse, ligoninėse, tualetuose ir kitose viešose vietose stovi automatai su nemokamomis dezinfekuojančiomis servetėlėmis įvairiems paviršiams nuvalyti arba pakabinti dozatoriai su dezinfekuojančiais skysčiais rankoms nuplauti.
Įeini į parduotuvę – pasinaudoji priemonėmis, ir esi ramus, kad palietęs vežimėlio rankeną nepasigausi kokios ligos, parvežtos iš egzotinių šalių, jokio mikrobų, paliktų vietinių benamių.
Tuo metu pas mums rūpinimasis žmonėmis ir jų saugumu – kažkas už fantastikos ribų. Dezinfekuojančių priemonių net ligoninėse nerasi, jau nekalbant apie kitas vietas, tokias, kaip parduotuvės ir tualetai. Pas mus kiekvienas rūpinasi savo sveikata kaip išmano. Arba nesirūpina visai, pateisindami nevalyvumą teiginiu, neva purvas stiprina imunitetą.
Vieną tokią nemąstančią šeimą, keliančią grėsmę aplinkiniams, neseniai sutikau prekybos centro eilėje.
Kasininkė kaip tyčia dirbo itin lėtai. Jaunos poros vaikai, pavargę nuo ilgo stovėjimo, pradėjo zyzti. Kol mama ramino kūdikį, tėtis tramdė maždaug penkerių dukrą.
Mamos vietoje būčiau išvedusi pavargusius vaikus į lauką, kad netraumuočiau dar labiau. Bet ji kažkodėl iš eilės nesitraukė. Lyg be jos vyro niekas neaptarnautų.
Vaikams šiek tiek nurimus pastebėjau, kad vyresnėlė mergaitė, prisiglaudusi prie vežimėlio su prekėmis, iš neturėjimo ką veikti kramto vežimėlio rankenos gumą.
Pašiurpau. Velnias žino, kas tą vežimėlį stumdė prieš tai. Gal koks sergantis gripu ar tuberkulioze. Visi nešvarumai ar bakterijos kaipmat atsidurs mergaitės burnoje.
Kadangi tėvai nereagavo į dukros elgesį, nežymiu galvos judesiu leidau jai suprasti, kad taip daryti negalima. Mergaitė išsigandusi nuleido akis.
Jos tėtis, atsisukęs pasižiūrėti, kas išgąsdino dukrą, užuot sudrausminęs, išraiškingai padrąsino sakydamas – nebijok tetos, daryk, ką nori, tik neverk. Gavusi tėčio leidimą mergaitė ir toliau darė ko panorėjus. Svarbu – neverkė.
Dabar visus gąsdina naujas pavojingas virusas. Jei, neduok Dieve, jis užsuktų į mūsų šalį, tokiems vaikams ir jų tėvams būtų galas. Susirgtų vieni pirmųjų.
Ir, kas baisiausia, užkrėstų niekuo dėtus žmonės. Sergantis pačiupinėtų, palaižytų ką nors parduotuvėje ar kur kitur, nusičiaudėtų, pakosėtų, ir virusas – jau kito žmogaus kraujyje.
Reikia gerbti save ir žmones, laikytis elementarių higienos normų ir principų, ir būtinai to mokyti vaikus.
Nepamirškime, kokias laikais gyvename. Patys savimi nepasirūpinsime – niekas kitas ir nepasirūpins.
