Jo ir kitų pacientų patyčias iš maisto tame pasakojime skaičiau pats būdamas ligoninėje, kurioje kasdien lankiau po operacijos sveikstančią žmoną.
Žmogus, greičiausiai iš per gero gyvenimo savo nepasitenkinimą ligoninės maistu reiškė ir feisbuko grupėje „Super tėvai“ (!). Apie tai galite paskaityti čia: Nufotografavo maistą Vilniaus ligoninėje: „Lieka tik vienas klausimas“
O dabar pasakysiu apie Lazdynų ligoninės maistą aš.
Savaitę kasdien lankydavausi Lazdynų ligoninėje, kur matydavau, ką pusryčiams, pietums ir vakarienei atneša valgyti mano žmonai.
Galiu tik pasidžiaugti, kad kiekvieną kartą, kai atnešdavo pusryčius, pietus ir vakarienę, man sužadindavo apetitą, nes tai buvo paprastas, šiltas, kokybiškas ir labai skanus maistas. Taip, tai ne restoranas, tačiau reikia suprasti, kad ne į restoraną ir esi pakliuvęs. Ir meninių išpaišymų padažu lėkštėse čia nebus.
Tačiau skaniai ir sočiai pavalgyti užtenka. Tad koks gi tas maistas Lazdynų ligoninėje?
Pavyzdžiui, vieni pusryčiai buvo tokie: puiki riebi varškė su uogiene, duona su sviestu, arbata.
Pietums – kvapnus, gerai ištroškintos, minkštutėlės kiaulienos troškinys su kukurūzais, paprikomis, bulvių koše ir šviežiomis daržovėmis – tarkuotomis morkomis ir ridikais, taip pat tiršta perlinių kruopų sriuba, traški šviežia pilno grūdo bandelė, gėrimas.
Vakarienei – makaronai su mėsa, arbata, riestainiai ir mandarinai.
Kitą dieną – pusryčiams gardi grikių košė, arbata, bandelė su sviestu.
Pietums – nuostabus plovas su šviežiomis daržovėmis, daržovių sriuba, duonos riekelė, kompotas.
Vakarienei – silkė su burokėlių salotomis, kriaušė, jogurto indelis, arbata.
Kitą vakarą – varškės apkepas su grietine, meduolis, arbata, apelsinas.
Ateina pietų metas – vėl vis kitoks, įvairus maistas, pavyzdžiui, žuvies maltinukas su grikiais, rūgštynių sriuba, burokėlių salotos, traški bandelė, kompotas.
Išaušta kitas rytas – ir kokybiškas bei skanus maistas pristatomas palatą.
Ir taip – kiekvieną dieną: sotūs, skanūs, energijos suteikiantys pusryčiai, pietums – mėsos ar žuvies patiekalas ir sriuba, vakarienei – kasdien vis kitas patiekalas, pasiskaninimui – riestainiai, meduoliai, jogurtai, šviežūs vaisiai!
Maistas ligoninėje yra švelnus, nepersūdytas, neprikrautas intensyvių prieskonių, gerai virškinimas ir padedantis sveikti. Toks, kokio ir reikia, kai organizmas yra išvargintas operacijų ar kitų procedūrų.
Tad galiu tik pasidžiaugti, kad ligoninėje yra duodamas toks maistas.
Tačiau niekaip nesuprantu, kokie žmonės keikia ligoninės maistą, kurioje jie yra gydomi, rūpinamasi jų sveikata ir suteikaima visapusiška priežiūra.
Gal tai žmonų apšokinėti vyrai, kuriems kasdien patiekiami kalnai maisto, o patys, būdami slunkiais, nė kiaušinio neišsivirtų.
Gal tai hipsteriai, su savo gvakamolėm ir migdolinės latės putele?
Gal tai viskuo nepatenkinti bėdžiai, kuriems valstybė visada viską turi duoti, tačiau patys nė piršto nepajudins, kad gyventi būtų geriau.
Arba kaip šį kartą – nuo paskolinės prabangos išpuikę vilnietiški super tėveliai ir mamytės.
Galbūt yra ir dar kokių netikėlių, kuriems viskas blogai.
Štai klausimas besiskundžiantiems: o tai ką jūs valgote namuose? Ar jūsų pačių ar jūsų žmonų pagamintas maistas visada būna teisingos konsistencijos? Tobulas? Idealus? Jūs nevalgote bulvių košės? Nevalgote mėsos troškinių? Sriubų? Daržovių? Varškės? Duonos? Grikių? Kriaušių? Mandarinų? Ir t.t. ir t.t.
Bet esu įsitikinęs, kad savo išprusimu turtingi (tuo pačiu dažnai ir pasiturintys) taip šlykščiai apie maistą nekalba ir vertina tai, kad gyvena puikioje šalyje – Lietuvoje, kur esant nelaimei ar ligai tavimi bus pasirūpinta, būsi pagydytas ir pamaitintas, paguldytas šiltoje palatoje.
Todėl vis dažniau pastebiu mūsų jau per gerai gyvenančios visuomenės juodulius ir tuo pačiu vis dažniau ateina labai baisi mintis...
Super tėveliai, jei savaitę būtumėt neėdę, ligoninė bulvių košės konsistencija vis dar būtų bloga?
Matyt, seniai karo mūsų krašte nebuvo...
