Nugirstas pokalbis
Atsispausdinusi numeriuką atsisėdu ant kėdės ir laukiu savo eilės. Šalia manęs kalbasi dvi matyt gerai viena kitą pažįstančios moterys. Viena kitos klausia: „Pažįsti Brigitą? Aną dieną buvau užsukusi pas ją į svečius. Tai tu įsivaizduoji, jos šešerių metų dukra miega su tėvais. Po viena antklode, su tėčiu ir mama.“
Nustebusi kita moteris jos klausia: „Ar normalu? Tokia didelė mergaitė miega su tėvais. Gi ir tėtis ten miega.“
„Brigitos to paties klausiau, bet ji tik juokėsi. O kas čia keisto, dukra su tėčiu miega ir jeigu jaunėlis serga, o jaunėlis tada – su manim, gi šeima. Nieko tąsyk jai neatsakiau, tačiau pagalvojau – iškrypėlių šeima…“ – atsakė pirmoji moteris. Pažįstama jai pritarė – nei gėdos, nei sarmatos tie žmonės šiais laikais neturi...
Ir tai dar buvo ne pabaiga. Moterys pašte aptarė, kad tos šeimos vaikai jau piešdami kažką ir kalbėdami žino, kas yra pimpis, kas yra vagina, turi namie enciklopediją, žino, kaip atsiranda vaikai... Viskas labai anksti ir įtartinai joms atrodė.
Tas pat ir pliaže
Netyčia išgirstas pokalbis man įstrigo. Daug apie jį mąsčiau. Va ir kaip suprasti iš pasakojimo, ar normalus tėvų toks elgesys su vaikais, ar ne? Mano sūnus irgi gana ilgai miegojo su manimi vienoje lovoje, gal iki kokių 10 metų. Tiesa, po atskiromis antklodėmis, bet miegojo. Man taip buvo ir saugiau, ir patogiau, nes nereikėjo naktį dažnai keltis tikrinti (turėjo sveikatos bėdų).
Tuo metu net nepagalvojau, kad čia kažkas blogo. Bet ne tik iš tų moterų esu girdėjusi, kad miegojimas su tėvais dar kažką stebina. O kaip su kūno pažinimu? Atėję į mokyklą dar ne tiek sužinos apie kūno dalis ir kaip jos naudojamos, tai ar čia blogai, kad iš tėvų sužino ar enciklopediją gauna pavartyti?
Man kilo ir daugiau klausimų. Pažįstų žmonės, kurie nesigėdija vaikų ir apatinių klausimu. Gali persirengti prie vaiko ar per namus pereiti su apatiniais ir liemenėle. Jie irgi nederamai elgiasi? Gal, bet paplūdimyje matai tą patį. Tai kur tos padorumo/normalumo ribos? Kas gerai, o kas jau įtartina? Sutrikau.
