Nuolat rašoma apie medikų klaidas, netinkamą elgesį su pacientais, sveikatos apsaugos sistemos trūkumus ir pasitaikančius pasibaisėtino atsainumo ir žmogiškumo nebuvimo atvejus.
Sutinku, kad yra būtina kovoti su problemomis jas viešinant, bet tuo pačiu metu manau, kad taip pat reikia rodyti visuomenei medikų pasiaukojimą, nuoširdų darbą ir rašyti apie išgelbėtas gyvybes.
2019 m. spalio pradžioje patyriau galvos smegenų infarktą. Deja, mano gydymo pradžia puikiai atitiktų bendrą žiniasklaidos piešiamą mūsų sveikatos apsaugos sistemos vaizdą.
Baimė ir nerimas ilgai nesulaukiant greitosios pagalbos, vėliau didelis ligonių antplūdis ligoninėje, skubantys medikai.
Greitoji mane atvežė į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nervų ligų skyrių, kur ir gydžiausi. Laimei, čia visi neigiami stereotipai apie medikus liko paneigti.
Man teko laimė (savo nelaimėje) sutikti ypač subtilius, supratingus ir puikiai savo darbą išmanančius medikus. Patyręs ir nuoširdus neurologas ir jaunutė dėmesinga slaugytoja remdamiesi tyrimų rezultatais tiksliai diagnozavo mano ligą ir paguldė gydytis.
Visą gydymo laikotarpį ligoninėje jaučiau nuolatinį ne tik gydytojų, bet ir slaugytojų dėmesį bei rūpestį. Ypač norėčiau paminėti jauną gydytoją Justiną Grigorievaitę ir palatos slaugytoją Auksę Valantiejienę. Nuolatinį rūpestį ir priežiūrą patyriau ne tik aš, taip pat dėmesingai buvo prižiūrimi ir ypač sunkus ligoniai. Šių medikų žmoniškumas, atjauta ir profesionalumas padėjo man pradėti sveikti.
Vėliau gydymą teko tęsti „Eglės sanatorijoje“ Druskininkuose. Čia neturėjau jokių abejonių, kad taip pat manimi bus kuo puikiausiai pasirūpinta. Norėčiau nuoširdžiai padėkoti gydytojai Minai Vainermanaitei, logoterapeutei Nijolei Tertelienei, ergoterapeutei Jurgitai, kineziterapeutams Dominykui ir Gintarei.
Manęs dar laukia ilgas ir daug pastangų reikalaujantis gydymas. Man pasisekė būti kardiologės medicinos daktarės Vytės Maneikienės paciente.
Daktarės V.Maneikienės ir jai asistuojančios slaugytojos Martos kompetencija, supratingumas ir noras padėti ligoniams sukelia saugumo jausmą ir pasitikėjimą. Žinojimas, kad būdamas pažeidžiamas ir silpnas neliksi vienas su savo problema, suteikia vilties gyventi. Kaip sakoma, ne vien tik vaistai gydo.
Šiandieną visi skaičiuojame minutes ir eurus, bet turėtumėme stabtelėti ir pradėti skaičiuoti dar į užsienį neišvykusius aukštos kvalifikacijos specialistus. Kiekvieną turime ypač branginti. Dėkoju Jums, mielieji, už sąžiningą požiūrį į savo darbą.
Būtent tokie Lietuvos žmonių gyvybes gelbėjantys žmonės, gerbiantys savo pacientus ir įdedantys širdį į savo darbą nusipelno būti žurnalų viršeliuose.
Didelis Ačiū Jums!
