Tačiau ateina toks laikas, kaip prasideda buitinis gyvenimas. Lyg ir viską turi: namą, darbą, mašinas, mylimą žmogų. Tačiau nėra taip, kaip nupiešta ant balto lapo, ir čia kalbu apie savo tikrą istoriją.
3 metų košmaras
Santuokoje pragyvenau 10 metų, turiu du nuostabius vaikus, kuriuos myliu. Netikėjau, kad taip pasisuks mano gyvenimo kreivė. Policijos, teismai, įrodinėjimas, kad nesu kaltas, areštinės, komisariatai, prokuratūros... Ir tai vyko trejus metus. Patyčios ir draugų praradimas – viską galiu įvardyti kaip nesibaigiantį košmarą. Laukiau, kol jis baigsis. Trejus metus kovojau su teisėsauga ir buvusia žmona.
Viskas buvo priėję iki tokio lygio, kad išgirdęs policijos sirenas jau ruošdavausi į kelionę. Buvau gąsdinamas, įtakingi asmenys man sakė, kad neturėsiu ateities. Per žmoną buvo areštuotos mano sąskaitos, užsiundyti antstoliai ir išieškotos skolos. Buvau tiesiog naikinamas.
Dėl žmonos nuteikinėjimo praradau daug draugų. Tokiose situacijose lieka tik tikri draugai. Jų būna vos keli, bet jie jūsų nepaliks ir tikrai padės, išklausys. Labai dėkoju ir savo mamai, kuri priėmė visą šitą košmarą. Ačiū jai už palaikymą iki paskutinės minutės.
Visos mamos nuostabios ir kovojančios už savo vaikus. Jos mus jaučia ir supranta. Buvusi mano žmona yra -iene, bet ji tikrai neverta nešioti vyro pavardės. Drąsiai galiu teigti, kad ji – barakuda, pinigų auka.
Mano pinigai yra mano!
Kaip sakoma, ne piniguose laimė, o jų kiekyje. Tai yra tiesa. Žmonos poreikiai vis didėjo. Bet atėjo diena, kai finansiškai smukau. O tada ir prasidėjo. Nebegalėjom važiuoti ten, kur įprastai galėdavom. Kalbant apie apsipirkimą, prabangios parduotuvės tapo neįveikiamos. Prasidėjo pykčiai, nesiskaitymas, reikalavimas dirbti naktimis, kad būtų pinigų. O pačiai noro nebuvo, nes „kam dirbti, aš auginu tavo vaikus“.
Bet įvyko lyg ir stebuklas – antra pusė įsidarbino bankroto administravimo įmonėje (su gerų pažįstamų pagalba). Lyg ir viskas gerai, atėjo algos diena. Ir ką aš išgirdau iš barakudos?
„Čia – mano pinigai, darau, ką noriu, o tavo pinigai yra mūsų pinigai“, – pasakė. Buvau šokiruotas tokių žodžių. Kokia neadekvati būtybė. Dėl tokio jos požiūrio pradėjome bristi į skolas. Bet kuo toliau, tuo gyventi buvo linksmiau...
Prasidėjo jos darbo kelionės, vakarėliai ir sporto šventės. Tuo metu viskas lyg ir buvo gerai, bet kaip vėliau paaiškėjo, vakarėliai vykdavo su antromis pusėmis. Kol mano žmona prisistatinėjo kaip vieniša mama.
Atvažiuoji -ienės pasiimti po darbų, viskas lyg ir nuostabu, bet jai įsėdus į automobilį pastebi, kad ant piršto trūksta vestuvinio žiedo. Po pirmo griežtesnio posūkio – stebuklas, atsiranda žiedas vėl ant piršto. Kokia intriga verda! Paklausus, kodėl nenešioja žiedo, atsako: „Ką čia nusišneki?“ Ir toliau priekaištai, konfliktai...
Dėl visko kvietė policiją
Namuose buvo nuolatinė įtampa. Kildavo įvairiausi ginčai, net dėl ne taip padėto puodelio. Tiesiog buvau provokuojamas, vedamas iš kantrybės, kad atsirastų pagrindas iškviesti policiją ir man inkriminuoti nusikalstamą veiką.
Dėl viso šito man buvo iškeltos 7 baudžiamosios bylos. Pirmam kartui gerai užsimojo -ienė, kaltinimai buvo rimti. Ketinimas nužudyti! Skamba nelabai maloniai. Net pareigūnai sakė, kad akivaizdus melas. Antra byla buvo smurtas artimoje aplinkoje. Na, čia jau moterų įprastas ginklas prieš vyrus... Įvardino tada kaip psichologinį smurtą, bet byla ir vėl buvo nutraukta. Linksmybės tęsėsi, jau pasijungė ir jos artimi žmonės.
Nepavyko vienai, tad visi ėmėsi reikalo! Trečia byla – persekiojimas. Buvo pateikti neva įrodymai, kad aš sumontavęs namuose ir automobilyje pasiklausymo įrangas. Buvo paimtas automobilis ekspertų apžiūrai, apieškotas, o nieko neradus viskas baigėsi. Bet va, pasiėmus automobilį nepraėjo nė trys valandos ir sulaukiau skambučio, kad žmona pranešė, jog pavogiau automobilį! Visa pasaka tęsiasi be galo.
Kai grįžau namo, kartą -ienei neatlaikė nervai. Didžiausias konfliktas, gavau per veidą. Sudraskė mane, kvietėme policiją ir byla dėl smurto buvo iškelta jau jai. Teisme pripažino savo kaltę. Tačiau išėjus iš salės pasakė: „Dabar pamatysi, kas tau bus.“
Didžiausias šokas – dėl dukters
Nepraėjo nė kelios dienos – vėl skambutis, dabar jau neva aš ją apvogiau... Kaltinimai, policijos kvietimas, galiausiai jiems pateikti seniausių nereikšmingų konfliktų garso įrašai... Buvau nustebintas to, kokia beviltiška ji yra moteris. Ryžosi žemiausiam smūgiui. Buvau apkaltintas seksualiniu priekabiavimu prie dukros. Tai man buvo didžiausias šokas.
Vargšė mano dukra, kuri turėjo tiek patirti dėl motinos nešvarių kėslų. Psichologai ir ekspertai atliko savo darbą, klausė dukros visos informacijos, rezultatas – išvados parodė, kad kaltinimai neatitiko realybės.Koks buvo -ienės tikslas? Atimti paskutinį turtą. Kad likčiau basas ir gatvėje. Žmogus tik pedagoginį baigė, bet visas turtas turi priklausyti jai.
Tokiose situacijose likęs vienas gali psichologiškai žlugti. Todėl labai svarbu turėti artimą žmogų, kuris tave palaikytų. Aš ją, tokią artimąją, turėjau. Pagalba atėjo pati, jos neieškojau. Bet nežinau, kaip būtų buvę be jos. Visose situacijose buvome kartu, nepriėmiau jokio sprendimo, neatsižvelgęs į jos nuomonę. Tai daug kur mane išgelbėjo.
Dabar su tuo žmogumi gyvenu naują, pilnavertį gyvenimą. Vertybės, norai ir tikslai sutampa, ledai pajudėjo. Buvusi žmona mane dar bandė teršti kitų akyse, bet skyrybų sprendimai ir taip yra priimti jai palankūs – viskas dalinama lygiaverčiai. Jos tikslas buvo mane sunaikinti. Bet aš einu pirmyn ir esu pasiruošęs gyventi naują gyvenimą.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
