Turiu merginą, kuri metais jaunesnė – jai 26 metai. Draugaujam daugiau kaip 2 metus, tačiau dar negyvenam kartu, nes niekaip neišeina susikalbėti. Man jau norėtųsi pradėti atskirą savo gyvenimą. Žinoma, atskirai nuo jos tėvų, bet... Situacija yra kebli.
Mergina į mano butą neatsikrausto ir labai jau retai lieka nakvoti. Dažniau nakvoti jos namuose lieku aš. Skirtumas tas, kad aš gyvenu vienas, o ji – su tėvais. Susitaikau su tuo, kad jai gal patogiau savuose namuose, sutinku likti dažniau pas ją, tačiau yra vienas keistas dalykas. Mano mergina ir džiaugiasi, kad lieku, ir nesidžiaugia, nes...
Kai aš lieku nakvoti, ji negali miegoti kartu su savo mama. Tada miega su manimi. Ir tai, čia tik dabar taip yra. Pačioje santykių pradžioje aš, net ir likęs jos namuose, miegodavau vienas. Žinau, skamba juokingai, bet tai – tiesa. Jai 26 metai, o ji vis dar miega vienoje lovoje su mama.
Tėvas tuose namuose yra, bet jis tada išeina miegoti į kitą kambarį, o mano draugė su mamyte miega kartu. Esu daug kartų klausęs, ar jai tai atrodo normalu, kad suaugusi moteris dar vis miega su mama? Ji atsako, kad aš nesuprantu mamos ir dukters meilės, jų ryšio.
Gal tikrai nesuprantu? Emocinis ryšys? Sesers neturiu, tai nesu matęs tokių dalykų. Bet man vis tiek čia atrodo kažkaip nenormalu, kad mergina mieliau renkasi naktį praleisti su savo mama, nei su vyru. Paklausiau kada jos tėvo, ar jam nėra pikta būti išgrūstam iš savo lovos, tai žmogelis tik nutaisęs liūdną veidą suniurnėjo: „Ai, tos raganos...“
Tai žiauru. Ar čia yra kokia santykių ateitis? Kaip iš baisaus sapno – kad nereiktų miegoti trise su uošviene. Ir kaip su ta ateitim nežinau, nes prakalbus apie bendro gyvenimo kūrimą motina jos labai priešinasi. O tada ir pati mergina sako, kad nėra apsisprendusi, dar neatėjo laikas... Kaip ją iškraustyt iš mamos, kad gyventume sveiką gyvenimą? Ar išvis čia net neverta?
