Iki šiol man atrodė, kad tai, kas vyksta – nieko blogo. Tiesiog mano žmona turi kelis dar iš mokyklos laikų likusius gerus draugus. Aš juos irgi pažįstu, bendraujam šeimomis. Nė vienas jų nėra vienišas.
Kadangi mano darbas toks, kad sulaukus iškvietimo tenka išvažiuoti į darbą ir kituose miestuose, ir užsienyje, negaliu daug laisvalaikio planuoti ir leisti mieste. Nemačiau nieko blogo, kad į parodas, koncertus ar šventes mieste žmona išeina su draugais. Nes tiek ja, tiek jais pasitikiu, net minčių jokių nekildavo.
Net ir į jų kartu pasidarytas ir įkeltas nuotraukas žiūriu ramiai, juk jie seni draugai, turi bendrų pomėgių, tai kas čia blogo? Bet mano kolegos ir draugai man prikaišioja, kaip tai atrodo ir kaip taip leidžiu žmonai.
Viešai apie tai parašyt apsisprendžiau po paskutinio karto. Nes nemalonių abejonių, kiek deramas toks elgesys, pirmą kartą kilo ir man. Vėl buvau komandiruotėje. Kažkaip netikėtai parašė žmona, man išvažiavus į kitą miestą, kad sulaukė kvietimo iš vieno savo draugo.
Čia iš tų mokyklos laikų draugų. Jis pakvietė į pristatymą kažkokių drabužių, o eis ir vėl dviese, nes jo žmona negali.
Kai sulaukiau jos žinutės, kartu buvę mano kolegos iškart puolė mane ir juokėsi. Neva, man akivaizdžiai ragus stato, o aš pats leidžiu. Bet ar tikrai čia jau ragai? Nu su žmona galėčiau pakalbėt, bet kaip jai sakyt, kad dabar nepasitikiu? Juk mes susitarę, kad viskas normalu. Ir daug kas taip daro – eina su draugais.
Be to, kaip galiu neleisti? Juk ji protinga, pasitikiu ja ir negaliu jai nuo darbų draust ilsėtis. Kai pats ne visada laiko turiu ir galimybę visur eiti. Juo labiau, į kažkokias kolekcijas ar drabužius. Pasakykit, ar taip blogai iš šono atrodo? Jeigu tikrai blogai, kaip tada elgtis, kad nebūtų staiga „uždraudimas“?
