Dirbu valytoja. Daug metų, nes turiu traumų ir negaliu kitų darbų dirbti. Bet nesiskundžiu, nes gaunu atlyginimą ir tikrai yra ne viena įmonė, kur galiu pereiti. Valau kelis objektus vienu laikotarpiu. Esu valiusi ir biurus, ir mokyklas, ir pramogų vietas.
Taip, esu pajutusi tokią nuostatą, kad valytoja ne vienam – kažkokia tamsuolė. Bet aš irgi žmogus, ir žinau, kas pridera! O kokie žmonės jūs?!
Ar kada pagalvojot, ką mes randame po jūsų apsilankymo? Jūs, turtingi ir protingi? Biuruose šiukšles renkame po visą kabinetą, nes kam ta šiukšliadėžė?! Va taip ir vaikus auklėjate. Kai kurie mėto tiesiai šiukšles mums po kojoms ir liepia rinkti – nes toks mūsų darbas. Ir dar įsakmiu tonu, nes mes – tik valytojos, žemiausia grandis.
Bet šlykščiausia yra dirbti kino teatruose. Žmonės, kaip jums ne gėda! Randam meilės reikalais net po seanso užsiiminėjančias poreles ir jų paliktas atliekas. Viename iš didžiausių Vilniaus kino teatrų esame radę net žmogaus išmatas... Gal atrodo, kad noriu tik priversti jus pasišlykštėti, bet baisiausia, kad tai tiesa... Sunkiai pačios galėjome patikėti. Iki tol nė įsivaizduoti tokios situacijos negalėjau.
Net nėra ką ir kalbėti, pasipūtę miestiečiai elgiasi šlykščiau nei bet koks laukinis. Turit viską po ranka, o apsitvarkyt neišeina. Laikote save viršesniais negu kiti, o elgiatės kaip laukiniai. Jokios pagarbos ir tikro išsilavinimo.
