Esu pagyvenusi moteris, taip pat turiu suaugusią dukrą ir anūkę. Šios istorijos neseku stipriai, nes jos tiesiog nesuprantu. Nežinau, kas kaltas ir kas ne, nesiryžtu tapti teisėja ar prokurore, tam yra šios srities specialistai. Belieka jais pasitikėti ir laukti teisingumo. Bet mano kaip motinos širdis tiesiog plyšta stebint, kaip subyrėjo kelių šeimų ir jos narių gyvenimai.
Visi kreipia dėmesį tik į Neringą, o kas atkreipia dėmesį į kitus? Stebint N.Venckienės senus tėvus tikrai labai liūdna, kad pagyvenę žmonės turi iškęsti tokį viešumą, visuomenės smerkimą ir skausmą dėl savo dukters.
Pačios N.Venckienės šeima subyrėjo, bet moraline prasme svarbu yra ne ji, o kiti šeimos dėmenys. Sūnus atskirtas ir vaikystę praleido šio skandalo apsuptyje. Kodėl niekas nekalba apie šiuos žmones?
Kodėl tie, kurie piketuoja šalia tų žmonių namų, daro nuotraukas, viešai dalinasi savo nuomonėmis, visaip teisia arba gina – kodėl jie neatsižvelgia į visai niekuo dėtus žmones? Tuos, kurie buvo įtraukti į šią mėsmalę ne savo noru.
Gal palikim teisingumą vykdyti teismams, kaip ir turi būti, ir leiskim tiems žmonėms pasilikti sau bent kažkiek privatumo, kurio dar gal yra likę. Visuomenė nėra specialistai, kas ir kaip turi būti. Nežino visų bylos aplinkybių.
Tad baikit vaidinti policiją, teisėjus, advokatus ir prokurorus, ir be galo didelius teisuolius. Geriau užsiimkit savo gyvenimu ir džiaukitės, kad jums niekad neteko atsidurti šių žmonių vietoje.
