Savaitgalį su vyru vaikščiojau prekybos centre „Senukai“. Ėjom tarp lentynų ir beveik šalia ėjo vyresnė pora, turbūt vyras ir žmona. Labai inteligentiškos išvaizdos vyras ir graži, griežtos išraiškos moteris.
Ji ėjo iškart už jo ir visą laiką intensyviai burbėjo. Ne veltui tokį elgesį vadina engimu. Negirdėjau smulkiai ką ji sakė, bet esmė maždaug tokia: „Kodėl tu taip ir taip jam pasakei? Ką tu dabar darysi, kai bus taip ir taip? Ar tu tikiesi, kad?.. Nebus nieko, pamatysi, bubububu. Ba ba ba ba. Bu bu bu bu.“
Ir taip po sakinį. Užtat vyro atsakymai girdėjosi puikiai. Jis kalbėjo tyliai, bet labai aiškiai, o tonas smeigė kaip peilis.
„Neėsk manęs“, – atsakė jis pirmą kartą.
„Pasakiau, liaukis“, – atsakė į antrąjį jos sakinį.
Kai ji nesiliovė, vyras į kiekvieną naujai pasakytą sakinį mesteldavo: „Atstok.“
„Atstok. Atstok. Atstok. Atstok“, – bent keturis kartus. Pro sukąstus dantis. Nė nežiūrėdamas į žmoną. O ji toliau nesiliaudama priekaištavo...
Štai kokia pora niekada nenorėčiau būti. Žmona, kuri nejaučia vyrui pagarbos ir uja jį, nepaisydama jo tylaus šalčio. Čia paprastas pavyzdys, kurio vietoje galėtų būti daug kitų porų, daug santykių.
Pažįstami, kurie net į parduotuvę nenueina atskirai, nes žmona jaudinasi, kad vyras ką nors „ne taip nupirks“. Draugas, kuris neina pietauti su vyrais, nes žmona neišleidžia.
Tos moterys kadaise irgi buvo normalios. Laikui bėgant jos tapo tokiomis priekaištaujančiomis, kontroliuojančiomis raganomis. Negalėjo nuo pat pradžių būti tokiomis, nes jų nebūtų vedę – ne, jos tokiomis tapo po ne vienų gyvenimo metų.
To labiausiai ir bijau. Poros santykiuose bijau pati jų nesugadinti, tapdama tokia, kokia niekada nenorėčiau būti. Matant tiek kontroliuojančių ir priekaištaujančių moterų, baisu – kas joms nutiko, kad tokiomis tapo? Kaip man elgtis, kad taip nenutiktų?
Šyptelėjau vyrui, kuris irgi nugirdo poros pokalbį, ir tvirčiau įsikibau jam į parankę. Geras pasitikrinimas karts nuo karto save pastebėti. Ir netapti ragana :).
