Netikėtoms piršlyboms – stop
Mano pažįstamos vyro jau seniai nėra gyvųjų tarpe. Jis mirė prieš kokius 10 metų. Po jo mirties moteris net minties neturėjo susirasti kito. Iš pradžių dėl vaikų, nes nenorėjo jų akyse atrodyti kaip išdavikė, o vėliau dėl vyro giminės, kad šie nevadintų jos paleistuve. Galiausiai gėdijosi savo netobulo kūno, kurį buvo nedrąsu parodyti svetimam vyrui.
Tačiau prigimtis laimėjo. Moteris susižavėjo panašaus likimo vyriškiu, kuris irgi buvo palaidojęs savo antrąją pusę. Meilė-seilė tęsėsi apie metus laiko. Pora per tą laiką spėjo aplankyti Izraelį, pailsėti Turkijoje, nuvykti ir į sanatoriją. Po metų draugystės vyras netikėtai pasiūlė mano pažįstamai santykius įteisinti oficialiai.
Įtariu, kiekviena moteris jos vietoje išgirdusi tokį pasiūlymą mirtų iš laimės. Tačiau mano pažįstamos reakcija buvo visiškai kitokia.
Išgirdusi apie vyro ketinimus kurti su ja šeimą, moteris nutraukė su juo bendravimą. Vyras dar kurį laiką bandė aiškintis tokio staigaus atšalimo priežastį, tačiau bergždžiai. Ji vengė bet kokio kontakto bei paaiškinimo.
Perspektyva nesužavėjo
Negalima sakyti, kad sprendimas išsiskirti su mylimu vyru, pasiūliusiu širdį ir ranką, buvo lengvas. Moteris dėl to ilgai kankinosi. Būtent tuo metu ir sulaukiau tos jos keistos SMS žinutės. O skausmui nurimus ji susisiekė su manimi iš naujo, jau išsamiau papasakojo, kas jai buvo nutikę.
Toji mano pažįstama turi nuosavą, gražiai įrengtą butą. Kadangi tame bute jį pragyveno labai daug laiko, iš jo kraustytis niekur neketino. Jos širdies draugas gyveno su savo tėvais, kurie globojo jo šeimą mirus žmonai.
Dėl to, kad vyras neturėjo laisvo ploto, susitikinėjo jie būtent mano pažįstamos bute. Išgirdusi pasiūlymą tuoktis, moteris netikėtai suprato, kad draugas planuoja persikraustyti gyventi pas ją. O tokia perspektyva – gyventi kartu jos bute – visai nedžiugino. Štai dėl kokių priežasčių.
Patarnauk kaip mama
Pirmiausia dėl to, kad jos draugas buvo nevalyvas. Jis, nepaisant savo brandaus amžiaus, visiškai nemokėjo savimi pasirūpinti. Tingėjo ir sumuštinį užsitepti, ir kavos išsivirti. Neskalbė nei savo kojinių, nei apatinių. Vyriški apatiniai net nebūdavo nunešami iki skalbimo mašinos. Numesdavo nusiprausęs kartu su šlapiu rankšluosčiu tiesiai po kojomis, ant grindų.
Pažįstama turėjo visą tą turtą rankioti ir rušiuoti. Ir, kas keisčiausia, vyras visiškai nesigėdijo. Jam atrodė, kad taip ir turi būti, kad moteris kaip mama privalo jam patarnauti.
Mano pažįstama tokį savo draugo elgesį pakomentavo šitaip: „Dėl kažkokio koto visą gyvenimą rankioti nešvarius apatinius? Tai kam man to reikia?“
Viską gadino tualeto reikalai
O labiausiai mano pažįstamą erzino jos draugo antro galo reikalai. Pasirodo, jis kiekvieną vakarą, 6 iki 9 valandos, šturmuodavo tualetą. Sėdėdamas tualete jis visiškai nesivaržė. Moteris bandė mandagiai išspręsti problemą. Tačiau vyras pasiteisino turintis ligą – hemorojų. Pažįstama šnekino savo draugą apsilankyti pas gydytojus. Vyras kategoriškai atsisakė tą daryti. Nes, jo manymu, tikras vyras kitam savo užpakalio nė už ką neparodys.
„Gydytis nenori, o gyventi su manim apsikakojęs nori“, – apibendrino situaciją moteris. Argi ne juokinga? Juokinga, žvengiau kitam ryšio gale. Būčiau tokį po savaitės iš namų išvijusi.
„Tu dar labai ilgai kentėjai“, – pasakiau.
„Tai kad bijojau kotą prarasti. O paskui pagalvojau – kam man to reikia? Geriau vienai. Taip ir smagiau, ir ramiau“, – atsakė.
Ir ką čia daugiau bepridursi?
„Teisingai pasielgei, – pritariau jos nuomonei. – Kotas tikrai nevertas nei ašarų, nei pastangų, nei tokių didelių aukų.“
