Plauna smegenis klipais
Nekalbėsiu apie rinkimų agitacijas, kuomet galva plyšta nuo vienas už kitą įmantresnių pažadų bei atvirų kvailinimų – kitu laiku vaizdas ne geresnis. Aš, kaip ir nemažai kitų sąmoningų piliečių, televizijos nežiūriu jau daug metų, bet negaliu pamiršt, kaip tos bukinančios reklamos buvo brukamos įdomiausiais filmų ar laidų momentais.
Teko pagyvent Anglijoje, ten reklama ne tokia agresyvi, laidų ar filmų metu ji beveik nebrukama, o tik pertraukose tarp programų. Tikrai daug trumpesnė, retesnė. Na, gerai, televizijos atsisakiau, yra internetas. Ir ką gi mes matome?
Reklaminiai skelbimai iš visų pusių atakuoja, kokį puslapį beatsidarysi. Kai kurios reklamos tokios išmanios, kad norint jas išjungti, jos laksto po ekraną ir turi gaudyti. Arba išjungimo iksiukas taip užslaptintas, kad net sunku rasti.
Jei norisi internete pažiūrėti kokį vaizdelį, prieš jam prasidedant turi pasižiūrėti ilgiausią reklamos pliūpsnį, klipuką, kuriame iki šleikštumo įtaigiais balseliais plaus smegenis.
Mėgaukis tik sumokėjęs
Atsisakyti reklamos paprasčiausiai nėra galimybių. Tad teko atsisakyti reportažų žiūrėjimo. Bandžiau instaliuoti į kompiuterį programas, blokuojančias reklamą, deja, norimo efekto nesulaukiau.
Beje, šioje absurdo šalyje net radau vieno kanalo pasiūlymą: „Mėgaukitės pramogomis be reklamų!“
Už šį malonumą turi susimoketi 2,99 euro per mėn. Na, gerai, jei tai veiktų, kalbant apie visas programas bei kanalus – kodėl gi ne? Dėl šventos ramybės. Bet jei reikėtų mokėti atskirai už kiekvieną kanalą ir portalą, tai sumelė susidarytų visai padori…
Yra Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas, kuriame teigiama, kad:
1. Reklamos savitvarka grindžiama teisingumo, viešumo, objektyvumo, teisėtumo, etiškos reklamos, reklaminės veiklos subjektų nediskriminavimo ir atvirumo principais.
2. Reklamos savitvarkos institucijos turi teisę rengti ir tvirtinti galiojantiems teisės aktams neprieštaraujančius elgesio (etikos) kodeksus (toliau – kodeksas) ir prižiūrėti, kaip reklaminės veiklos subjektai, prisiėmę kodekse nustatytus įsipareigojimus, jų laikosi.
Manipuliuoja net vaikais?
Už reklamos kontrolę buvo atsakingos net 8 institucijos, dabar atsako tik Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Deja, tvarka pažeidinėjama, manau, be jokių skrupulų.
Labiausiai paplitęs būdas – manipuliavimas emocijomis, manipuliavimas vartotojų neišmanymu, žinių ar patirties stoka. Manipuliavimas asmens pasitikėjimu, manipuliavimas dirbtinai sukurtos problemos sprendimo pasiūlymais. Manipuliavimas vaikais, taip paveikiant juos pačius ir suaugusiuosius.
Neabejotina, kad atsakomybės stoka reklamoje dėl manipuliacinio pobūdžio turinio dažniausiai veikia per vartotojų vidinius įsitikinimus (pvz., naudojimasis vertybine šeimos idile vaizduojant produktą), mentaliteto spragas (pvz., žinių trūkumą tam tikroje srityje), pasitikėjimą arba įtaigą (pvz., problemos sukūrimas ir jos „sprendimo“ pasiūlymas).
Svarbiausia – tai tiesiog žmonių zombinimas.
„Google“ visagalis ir jeigu kas norės susirasti tam tikrą produktą, visuomet susiras pats, be jokiu brukalų. Auksinė taisyklė primena – siūloma prekė pigi. Todėl visiems reklamų siūlytojams skiriu tik pačius pikčiausius palinkėjimus, nes, liaudiškai tariant, užknisot negyvai.
