Atlikęs labai nesudėtingą tyrimą viename poliklinikos aukšte suskaičiavau, kad mažiausia 30 proc. prie gydytojo kabineto laukiančių pacientų niekaip nenori skirtis su viršutiniais drabužiais ir lūkuriuoja besišluostydami nuo kaktos prakaitą.
Kai kurie žmonės taiko „paskutinės minutės“ principą – iš viršutinių drabužių išsineria tik žengdami į gydytojo kabinetą. Striukės mėtosi ant suolų arba jas priglaudžia kartu atvykę artimieji, kartu nešiodami visokius virusus ir kitokius parazitus.
Dauguma rengtis nemėgstančių pacientų – pensinio amžiaus žmonės. Taip ir nesupratau, kodėl jie nieku gyvu nenori nusirengti judėti trukdančių ir prakaituoti verčiančių striukių bei paltų, o laukdamas savo eilės pas gydytoją pradėjau kurti versijas, kodėl jie taip elgiasi.
1. Garbaus amžiaus žmonėms sunku nusirengti ir apsirengti. Galimas paaiškinimas, tačiau turbūt neįtikėtinai sunku rasti atvejį, kad pas gydytoją atėjusiam pacientui nereikia nusirengti. Juk matuojamas kraujospūdis, apžiūrima skaudama kūno dalis.
2. Striukės arba jų kišenių turinys labai vertingi. Pinigus žmonės paprastai nešioja piniginėse, o pinigines – rankinėse. Ant suolų Kauno poliklinikoje besimėtančios striukės tikrai nėra autoriniai Prancūzijos mados namų gaminiai ir nematyti prisiūtų „Swarowski“ kristalų.
3. Žmonės labai skuba. Palikti striukę rūbinėje trūksta kelių minučių, o sėdėti pusvalandį prie gydytojo kabineto laiko negaila?
4. Pacientai bijo sušalti. Galbūt tikrai ne visi gyventojai žino, kad jau įjungtas centralizuotai tiekiamas šildymas, tačiau galima nesunkiai patikrinti ranka palietus radiatorių.
5. Tingi rengtis. Mielai paspausčiau ranką kiekvienam žmogui, kuris tai pripažintų, nemėgindamas kurti su tikrove smarkiai prasilenkiančių istorijų.
Taigi, ką daryti su žmonėmis, kurie nesugeba perskaityti ant kiekvienų durų matomo užrašo? Kurie negerbia nei medikų, nei kitų pacientų? Tiesiog nepriimti ir išsiųsti į rūbinę. Pasklidus garsui apie tokį griežtumą situacija greitai pasikeistų.
