Vaizdas buvo toks apgailėtinas, kad aš nesusilaikiau nepaklaususi, kodėl ji neišrauna to danties ir neįsideda kokios plokštelės ar nesikreipia dėl protezavimo. Nes atrodo žiauriai.
Išpuošti dukrų kambariai
Moteris pasiteisino pinigų ir laiko trūkumų. Iš pradžių jos paaiškinimas buvo suprantamas ir aš net užjaučiau ją dėl susidariusios padėties. Mažai kas sulaukęs tokio amžiaus turi gerai apmokamą darbą, kuris leistų deramai pasirūpinti savo sveikata. Neturėjo tokio ir mano giminaitė.
Tačiau po to, kai ji, nešdamasi su savimi telefoną, surengė man virtualią ekskursiją po savo būstą, gailesčio neliko nė žymės. Atvirkščiai, aš net susierzinau.
Iš pradžių giminaitė man parodė savo vyresnės, 32 m., netekėjusios, gyvenančios kartu dukters kambarį. Jame ant sienos kabėjo didžiulis plazminis televizorius bei stovėjo balta prabangi lova su baldakimu. Toks jausmas, kad tai kokio verslininko, o ne iš minimalios algos gyvenančio žmogaus miegamasis.
Ne ką prasčiau buvo įrengtas ir jaunesnės, irgi netekėjusios, 30-metės dukters kambarys. Tik jame be prašmatnių baldų ant lentynos dar buvo išrikiuota brangių porcelianinių lėlių kolekcija.
Aprodė giminaitė ir gražiai įrengtą virtuvę, kurioje pasidžiaugė nauju šaldytuvu. Pasirodė ir svetainę su dar nesurinkta nauja sekcija. Atkreipė dėmesį ir į sietynus. Pasidžiaugė jų grožiu, nepamiršdama garsiai įvardyti kainų.
Už pasiaukojimą nepadėkos
Paprašius parodyti savo kambarį, ji ilgai spyriojosi ir tik kai nusileido supratau, kodėl gėdijosi. Todėl, kad jos kambaryje stūksojo seni, gerokai nudėvėti baldai. Palyginus jos kambarį su kitais kambariais vaizdas buvo baisiai nykus. Čia akis rėžė ir seni tapetai, ir caro laikų lempinis televizorius.
Į klausimą, kodėl jos kambarys nesuremontuotas ir jame nėra gražių baldų, išgirdau keistą atsakymą: „O kam man reikia to grožio? Jau esu sena. Man yra gerai taip, kaip yra.“
„Tu visai išprotėjai! – pratrūkau, išgirdusi jos atsakymą. – Kokia dar sena?! Užsienyje žmonės tavo amžiaus tik gyventi pradeda, o tu save jau palaidojai! Imi paskolas būsto remontui dukroms, perki į skolą prabangius baldus – dukroms, o pati atrodai ir gyveni baisiai! Durna visai ar ką?
Tos tavo dukros tau už tokį pasiaukojimą tikrai nepadėkos. Pamatysi, kai negalėsi paeiti, jos tave iš tavo pačios prabangių namų išvarys į gatvę vos progai pasitaikius. Ką tada darysi? Kur bėgsi?“
Dėl vakarienės – skandalas
Giminaitė susigūžė nuo mano žodžių, bet savo dukras pradėjo ginti. Sakė, kad aš nesuprantu. Miestelyje neįmanoma gauti gero darbo. Vyresnioji dukra gauna labai mažai pinigų, algos užtenka tik jos poreikiams. Jauniausnioji irgi gauna menką neįgalumo pašalpą.
„Jos nesugebėtų vienos savimi pasirūpinti, man mirus. Todėl aš ir skubu pasidaryti remontą, kad joms nereikėtų ateityje vargti“, – sakė giminaitė.
Tolimesnis bandymas paaiškinti ką ji daro negerai, prie nieko ne privedė. Giminaitė buvo įsitikinusi, kad aukodama savo gerovę suaugusių dukrų labui elgiasi tinkamai. Jos įsitikinimu, visi tėvai privalo tą daryti.
Nenorėdama daugiau bergždžiai kalbėtis, pakeičiau temą, pasiteiravau apie jos sveikatą. Pasirodo, ir čia yra problemų. Giminaitę kankina didelis kraujospūdis, kurio ji visiškai negydo, nes neranda laiko nueiti pas gydytoją, o ir pinigų vaistams gaila.
Jau buvau pasiruošusi ir vėl moralizuoti, tačiau sugrįžo į namus vyresnioji giminaitės dukra. Neradusi ant viryklės nieko valgomo, ji užsipuolė motiną dėl laiku nepagamintos vakarienės. Išgirdusi jos pakeltą balsą, giminaitė suskubo su manimi atsisveikinti, pašnibždomis ištarusi: „Va, dabar tai man bus... Užsikalbėjau su tavimi ir pamiršau išvirti vakarienę...“
