Sėkmingu keliu atgal
Svetur susikūriau stabilų gyvenimą, lipau karjeros laipteliais, sutikau žmogų, su kuriuo kūrėme darnią šeimą. Gyvenant toli nuo Lietuvos tikrai nieko netrūko, net ir su artimaisiais bendravome dažnai ir gyvai. Bent 6 kartus turėjau galimybę grįžti į Lietuvą, o artimieji taip pat bent kartą per metus galėjo atskristi į svečius.
Daugiau nei prieš metus, vienos viešnagės Lietuvoje metu, gavau mane suintrigavusį darbo pasiūlymą. Kartu su vyru nusprendėme persikelti gyventi į Lietuvą. Jo karjerai toks žingsnis nė kiek netrukdė, jam buvo svarbiausia, kad arti būtų oro uostas.
Viskas lyg ir buvo gerai, jis dirbo savo darbą, o aš savo naujame darbe jaučiausi puikiai. Bet kažkas nutiko, kad abu pajutome, jog mudviejų keliai turi išsiskirti. Išsiskyrėme labai civilizuotai ir iki šiol palaikome šiltus ir draugiškus santykius. O tada prasidėjo mano dažni „išėjimai į žmones“, naujos pažintys, simpatijos, pasimatymai.
Mylimasis iš kalėjimo
Aplink mane pradėjo rėžti sparną už mane jaunesnis, žalingų įpročių neturintis, prižiūrėtos išvaizdos ir labai atkaklus vaikinas. Po mėnesio kasdieninių pasimatymų jis jau gyveno mano namuose, nors pats turėjo nuosavą būstą. Dar po menėsio gyvenimo kartu aš pastojau.
Taip, viskas buvo greitai ir stipriai. O tada pradėjo lįsti įvairios „smulkmenos“ apie jo gyvenimą.
Paaiškėjo, kad prieš 10 metų jis buvo įkalinimo įstaigoje. Taip pat jaunuolis pabuvęs begalėje skirtingų lovų, o dar šiuo metu gydosi nuo ne vienos sunkios priklausomybės. Išlindo ir tai, kad psichologinis smurtas ir žmogaus, esančio šalia, terorizavimas yra neatsiejamos jo kasdienybės detalės.
Noriu dar kai ką paminėti. Kai vaikščiojom į pasimatymus, akimirkomis, kai kalbos ar veiksmai įkaisdavo, visada iš jo pusės sulaukdavau „stop“. Bendravimas buvo pagrįstas pagarba man. Dar pamaniau, kaip nuostabu, kad šiais laikais yra vaikinų, kurie negalvoja tik apie lovą. Jam persikėlus pas mane intymumas atsirado, bet, kaip aš sakau, vos juntamom dozėm – nors vaikinas ir jaunas, ir pasportavęs.
Pasiūlė abortą ir pasipiršo
Man pastojus, intymumas išgaravo. Tiesa, tam jau buvo atviras paaiškinimas. Priežastis: intensyviai sportuojant tenka vartoti stipresnius papildus ir dėl to lytinis funkcionavimas galimas tik su tam tikrų piliulių pagalba.
Smūgis po smūgio, naujiena po naujienos... Sušlubavo mano pasitikėjimas savimi, savivertė, dėl labai blogos savijautos teko nutraukti darbo santykius.
Jo nuotaikų bangavimas mane išmuša is vėžių. Vieną akimirką jis myli iki mėnulio ir atgal, kitą akimirką jis jau rėkte rėkia, kad nužudyčiau mudviejų dar negimusį vaiką, kas prieštarauja mano visiems įsitikinimams ir moralės normoms, ir aš to niekada nedarysiu. Tarp tų bangų jis pasipiršo, bet nei aš priėmiau žiedą, nei aš sutikau už jo tekėti.
Visą laiką buvau šalto proto ir logiškai mąstantis žmogus. O dabar ar tai nėštumo įtaka, ar kitų veiksnių, bet esu tokia sutrikusi. Nežinau nei kaip elgtis, nei kokius sprendimus priimti.
