Lietuviai visiškai negerbia kito asmeninės erdvės ir lipa ant kitų galvų – svarbu, kad tik pirmi būtų parduotuvių eilėse, autobusuose ir net prie perėjų gatvėse. Būdama nėščia susidūriau su tikrai bjauriu požiūriu.
Ėjau apsipirkti savaitei ir pamačiau, kad papildomos kasos nėščiosioms – ne išeitis, kai aplink yra kiti pirkėjai. Tikrai nėra lengva apsipirkti, reikėjo labai saugotis, kad nebūčiau nustumta, pargriauta ar partrenkta parduotuvės vežimu.
Lietuvių moteris po poros apsipirkimų pavadinčiau tiesiog bobomis. Jos yra išvis be supratimo ir kultūros. Vyrai labiau supratingi, kultūringai ir gražiai praleido per siaurus praėjimus tarp eilių. Vienas nukėlė prekę nuo aukštesnės lentynos, elgesys tikrai dėmesingas. Tačiau moterys...
Vyresnė moteris, norėdama praeiti prie lentynos, tiesiog stūmėsi alkūne. Kita vos ne skersai kojas važiavo vežimu. Jau tikrai matosi nėštumas ir nėra taip, kad nepastebėjo. Stengiuosi pati praleisti tas bobas ir saugausi, bet jos kaip tankai veržiasi prie agurkų – atrodo, minutę pavėluos ir neliks. Brukasi alkūnes į priekį atstačiusios ir nesvarbu, ar šalia nėščioji, ar seneliukas, ar vaikas.
Dar sulaukiau piktos replikos: „Ko nepraleidi?“
Nepraleidžiu, matai, karalienės, besiskinančios kelią savo išverstu rėmu. Neprašau, kad mane visur praleidinėtų, bet stumdyti tikrai nereikia.
Moterys, na, kur jūsų solidarumas? Daugelis pačios kažkada laukėtės vaikelių, dabar esate mamos ar galbūt močiutės... Iš kur tas grubumas? Nereikia to chamiško elgesio.
Tikrai spėsite įlipti į autobusą, spėsit ir prekę nuo lentynos pasiimti. Be alkūnių kovos ir be piktų replikų. Juk jus stebi vaikai, jie mokosi iš jūsų ir taip formuojasi visuomenės kultūra. Tai kitą kartą prieš bjauriai elgdamosis su nėščiąja pagalvokite, kokios ateities norite pačios. Nes auganti karta tuoj pradės stumdyti jus pačias.