Augome mudvi su sesute, dvynės. Vienintelės šeimos dvynukės, niekuo neišsiskiriančiame Lietuvos kaime. Vasaros prabėgdavo skaitant knygas, ravint daržus, talkinant tėvams prie šieno ir prisigalvojant visokių tais laikais įmanomų pramogų. Nebuvo mūsų šeima kažkuo išskirtinė, bet gal kiek kitokio statuso, kaip dabar pasakytų, nes Tėtis buvo to paties kaimo mokyklos mokytojas.
Mūsų šeima turėjo lengvąją mašiną – tokį pilką moskvičiuką - o tai, anais laikais, buvo jau didelis dalykas. Ir kiekvieną vasarą mudvi su sese nekantriai laukdavome tos dienos, kai Tėtis pasisodins ant galinės sėdynės ir visi trys pajudėsime iš namų.
Saulėtą šiltą vasaros dieną (tik vienąkart per visą vasarą} Tėčio vairuojamas moskvičiukas mus veždavo papramogauti prie Geluvos ežero. Ir tai būdavo pati laimingiausia, įsimintiniausia diena per metus. Mudvi, patogiai įsitaisiusios ant galinės sėdynės, visą kelią traukdavome savo vaikiško repertuaro dainas, o išdainavusios viską, dainomis paversdavome mokykloje išmoktus eilėraščius, namie parinkusios savo sugalvotas melodijas.
Būdavo neapsakomai gera su Tėčiu keliauti, nes Jis niekad nestokodavo puikios nuotaikos, kantriai kęsdavo mudviejų vaikiškas išdaigas, palepindavo vienu kitu skanėstu. Važiuojant pro Šiaulius nupirkdavo trilitrinį obuolių sulčių stiklainį, kuris būdavo ištuštinamas besimaudant ir bepramogaujant.
Kokia palaima būdavo minti vandens dviratį, kai tėtis sėdėdavo viduryje, o mudvi iš abiejų šonų minkydavome pedalus ir išplaukiodavome visą ežerą! Arba Tėtis irkluodavo, o mudvi spoksodavome į Dubysoje besipuikuojančias baltas vandens lelijas.
Kaip norėtume tų baltų vandens lelijų dabar atnešti ant Tavo kapo, mielasis mūsų Tėti...
Šis rašinys skirtas konkursui „Mano nuotykiai su tėčiu“. Aprašykite savo nuotykius su tėčiu ar kuo jis jums pats ypatingiausias, siųskite adresu bendraukime@lrytas.lt ir laimėkite puikų prizą!
