Pavyzdžiui, kai sirgdavau. Aš net laukdavau susirgti :). Tada tėtis man parnešdavo spalvinimo knygelių ir aš sėdėdavau apkamšyta lovoje, ir spalvindavau su juo. Dar, kad neliūdėčiau, parnešdavo ledinukų. Tokių skardinėse dėžutėse, spalvotų. Būdavo tikras džiaugsmas ir sirgimas ne taip įgrisdavo :).
O kai grybaudavom, kad nenusiminčiau, turėjo triuką. Aš dar buvau maža ir nerasdavau jokių grybų. Mano tėtis buvo geras grybautojas, rasdavo ir pririnkdavo jų pilnus krepšius. Šito pati neatsimenu, bet giminės pasakojo, kad kai vesdavosi mane grybauti, tėtis mano kelyje „pasodindavo“ man kelis grybukus. Tose vietose, kur tikrai pamatysiu. Taip ir aš rasdavau grybų, ir jausdavausi tikra grybautoja :).
Tokie šviesiausi atsiminimai apie tėvelį. Su juo net sirgti būdavo kaip smagus nuotykis :).
Šis rašinys skirtas Tėvo dienos proga rengiamam konkursui „Mano nuotykiai su tėčiu“. Aprašykite savo nuotykius su tėčiu ar kuo jis jums – pats ypatingiausias, siųskite adresu bendraukime@lrytas.lt ir laimėkite puikų prizą!
