Vieną savaitgalį lankiausi prekybos centre, nutariau pavasarį atnaujinti savo garderobą. Vaikštant po vieną parduotuvę netyčia nugirdau vienos porelės pokalbį.
Vaikinas su mergina apžiūrinėjo kažkokį kostiumėlį. Ką vyrui pamurmėjo moteris, nesupratau, bet užtat puikiai girdėjau (kaip ir pusė parduotuvės lankytojų), ką jai atrėžė storžievis jos vyras.
„Tu ką, juokiesi gal, savęs veidrodyje nematai – su savo šlaunimis tikrai netilpsi“, – visa gerkle kad užrėks vyras.
Moteris nuraudo, nuleido galvą, įsikibo į parankę ir nuspūdino kuo greičiau link išėjimo.
Įtariu, kad panašiai jautėsi ir kiti parduotuvės lankytojai. Nes tokį pažeminimą iš vyro lūpų būtų nemalonu išgirsti kiekvienai. Net jei šis buvo adresuotas ir visiškai nepažįstamai moteriai. Visi buvę parduotuvėje suglumo po tokios replikos, tiesą sakant, neturėjo, kur akių dėti.
Jei taip būtų vyras pasakęs man, būčiau vožusi rankine per kuprą. Bet, žinoma, kiekvieni santykiai turi savas taisykles. Ir kiekviena turi užkėlusi savo savigarbos kartelę.
Tik kas liūdniausia, kad ta moteris, kurią viešoje vietoje vyras apšaukė storule, atrodė nuostabiai. Pasportavusi, susitvarkiusi.
Užtat jos pilvotas vyras atrodė užkietėjęs greito maisto restoranų, o ne sporto klubo lankytojas. Greičiausiai jis pats jautėsi nepilnavertis šalia tokios dailios moters, todėl ir stengėsi ją pažeminti. Liūdna, kad ji tai leido.
