Jau buvo tokia minutė, kai aš palūžau, kai sutikau... Bet viena jauna reanimatologė, jauna trijų vaikelių mama suabejojo: „O gal pabandom? Tai kas, kad Lietuvoje to iki šiol dar nebuvo? O gal pasaulyje yra?“
Prieš 24 metus aš buvau pirma tokia Lietuvoje – atsisakiusi. Atsisakiusi ne vaiko, atsisakiusi nutraukti nėštumą.
Prieš pasibeldžiant trečiajam vaikeliui aš jau žinojau, kad tai berniukas. Nuo pirmos dienos. Ir žinojau, kad niekas niekada neįkalbės manęs jo atsisakyti.
Mano gydytoja pasakė: „Tu kamikadzė, bet aš tavęs neatkalbinėsiu, jau žinau.“
Ir tada aš savo mažam berniukui sekiau pirmąją pasaką. Apie Pievą. Ir jis gimė gražus, nuostabus ir toks vienintelis. O kai paaugo, sekiau daug kitų pasakų. Ir vėl tą pirmąją, apie pievą...
Kažkur pasaulyje yra Pieva. Labai graži pieva – pilna įvairiausių gėlių ir į Saulę skrendančių drugelių. Kiekvieną rytą toje pievoje išdygsta po naują ramunėlę, pakalnutę, snaputį, varpelį. Ar po kokią kitą gėlytę – puošnesnę ar kuklesnę. Kiekviena nauja gėlytė – tai naujas vaikiukas. Toks dar mažytis, gležnas, kurio labai laukia jo mama.
Kažkur pasaulyje yra Pieva. Labai graži pieva – pilna įvairiausių gėlių ir į Saulę skrendančių drugelių. Kiekvieną rytą toje pievoje išdygsta po naują ramunėlę, pakalnutę, snaputį, varpelį. Ar po kokią kitą gėlytę – puošnesnę ar kuklesnę. Kiekviena nauja gėlytė – tai naujas vaikiukas. Toks dar mažytis, gležnas, kurio labai laukia jo mama.
Šiandien iš drėgnos ir šiltos žemės prasikalė raktažolė. Ji dar silpnutė, vos nulaiko neišsiskleidusią galvutę. Aplink ją – visos pasaulio gėlės – didesnės, mažesnės, tik kraunančios pumpurą ir jau besipuikuojančios vešliais žiedynais.
„Kas aš? Kur aš?“ – prasimerkė raktažolė.
„Tu Pievoje“, – geranoriškai paaiškino šalia auganti ramunė. Pažiūrėk, kiek čia mūsų daug – vaikiukų. Mes visi čia augame laukiami ir mylimi. Štai, matai tą dobiliuką? Koks jis didelis! Jis greitai skris į Saulę.“
„O, kokia aš laiminga! Aš jaučiu, kaip manęs laukia mano mamytė! O kaip aš ją pamatysiu?“
„Tu keliausi į Saulę. Kai ateis laikas, tavo žiedelis virs drugeliu ir tu išskrisi. Pažiūrėk, visa dangaus mėlynė pilna drugelių! Jie jau keliauja.“
Raktažolė nusišypsojo ir iškart ūgtelėjo. O šalia jos, visai visai šalia, staiga išdygo nedrąsi laukinė našlaitė. Tokia smulkutė, melsvai geltona, drėgna nuo ryto rasos.
„Štai ir aš, – kukliai šyptelėjo nauja gėlytė. – Ar greitai aš pavirsiu drugeliu? Aš labai noriu į Saulę, aš labai noriu pamatyti savo mamą. Ji manęs laukia?“
„Reikės ūgtelėti“, – paaiškino šneki ir viską žinanti ramunė.
Ir vaikiukai augo. Gražėjo. Vieną vakarą ramunės žiedelis virto dideliu baltu drugeliu ir pakilęs nuskrido į raudoną besileidžiančios Saulės ugnį.
„Sudie!“ – šūktelėjo palikdama Pievą ramunė. – Aš būsiu vakarinis vaikiukas!“
Kitą rytą našlaitė nubudo liūdna. Per naktį ji visai nepaaugo, o jos lapeliai pradėjo suktis ir džiūti.
„Man bloga, – liūdnai sušnibždėjo laukinė našlaitė. – Dabar aš jaučiu, kad mano mama manęs nenori. Ji manęs nelaukia. Aš niekada nevirsiu drugeliu, aš neišskrisiu į Saulę.“
„Taip negali būti!“ – paprieštaravo raktažolė. Visi vaikiukai laukiami. Pažiūrėk, kokie mes gražūs. Apsidairyk geriau ir tu pamatysi, kad kitos gėlytės tik išdygusios nuvysta. Jų niekas nelaukia. Jos nevirsta drugeliais. Jos nelaimingos miršta.“
Raktažolė apsidairė tolėliau – ji buvo tokia laiminga ir laukiama, kad anksčiau niekada nesidairė toliau savo žiedyno. O toliau, tarp nuostabių į dangų besistiebiančių gėlių ji pamatė ir vieną kitą vystančią ir džiūstančią nelaimingą gėlytę.
Dar kitą rytą našlaitė nebenubudo.
O raktažolė užaugo. Jos rasotas žiedas virto drugeliu citrinuku, kuris nuskrido tiesiai į tekančios Saulės spindulius. Ryte.
„Mamyte, o kokia gėlytė buvau aš?“ – paklausė mano vaikas.
„Tu, Saulyti, buvai dangaus mėlynumo varpelis“, – atsakiau jam.
Šis rašinys dalyvauja portalo lrytas.lt ir „Krizinio nėštumo centro“ konkurse „Mano motinystės istorija“, kuris vyks visą balandį. Laimėtojai bus paskelbti gegužės 3 d.
Galima kreiptis pagalbos
Neplanuotai pastojote, nežinote, kaip elgtis? Kyla klausimų dėl netikėto partnerės, dukros, sesers nėštumo, nežinote, kaip galima padėti? Pasikonsultuokite su „Krizinio nėštumo centro“ specialistais – psichologais, teisininkais, socialiniais darbuotojais.
Savo klausimą įrašykite į laukelį skydelyje, kurį rasite straipsnio apačioje, ir paspauskite „siųsti“. Atsakymas kaip įmanoma greičiau bus publikuotas lrytas.lt skyrelyje „Vaikai“. Nemokamas konsultacijas galite gauti ir telefonu: 8 603 57912 bei el.paštu: neplanuotasnestumas@gmail.com
