Per kelis pastaruosius metus turėjau daugybę pasimatymų su pačiomis įvairiausiomis merginomis. Kartais po 3–4 per savaitę.
Ar žinote, kaip elgiasi dauguma šiuolaikinių merginų per pirmąjį pasimatymą? Yra trys merginų kategorijos.
Pirmosios kategorijos atstovės klausinėja apie mano gyvenimą. Apklausos tikslas – išsiaiškinti mano pajamas. Kai kurios daro tai tiesiai šviesiai, kai kurios – labiau užmaskuotai. Kai tik pastebiu šį dalyką, pradedu jas po truputėlį „trolinti“.
Papasakoju, kad esu inžinierius (o ne vyriausias inžinierius labai rimtoje užsienio firmoje, mokančioje labai rimtą atlyginimą). Pasakau, kad vairuoju pavažinėtą automobilį (vairuoju „Porsche Panamera“, kai pirkau šitą aparatą autosalone, spidometras išties rodė, kad automobilis yra nuvažiavęs ištisus 20 kilometrų).
Dar prisipažįstu, kad nė karto gyvenime nebuvau nei Maldyvuose, nei Dubajuje (negaliu pakęsti karšto klimato ir paplūdimių, labiau prie širdies aktyvus turizmas).
Ne, aš nesakau joms, kad esu varguolis, tačiau sumažinu pajamas taip, kad jos neviršytų vidutinių statistinių. Merginos pastebimai atvėsta, joms staiga atsiranda begalė svarbių reikalų.
Tada išsitraukiu piniginę su pluoštu labai stambių kupiūrų ir daugybe kredito kortelių, o taip pat „atsitiktinai“ iškrenta iš kišenės automobilio raktai.
Stebuklingu būdu neatidėliotini merginų reikalai staiga pavirsta atidėliotinais ir nebesvarbiais, akys ima blizgėti, flirto temperatūra pasiekia raudoną padalą. Bet manęs visa tai daugiau nebedomina – užsimoku ir atsisveikinu.
Antra kategorija. Jos neuždavinėja klausimų, jos pasakoja apie save, ypatingai akcentuodamos savo pažiūras į šeimyninį gyvenimą.
Raudona gija per visus jų pasakojimus driekiasi mintis, jog jos laiko save tikra dovana, tikru lobiu būsimam išrinktajam, kuris privalo jaustis laimingas vien dėl to, jog jos teikėsi su juo būti, taip pat privalo visiškai jas aprūpinti, lepinti, skraidinti po kurortus ir t.t.
Be paliovos kartojasi tokios frazės kaip „tikras vyras“, „vyras privalo“, „idealūs santykiai“ (t.y. kai vyras išleidžia jai daug pinigų), „mylėti mane“ (nė žodžio apie abipusę meilę).
Po valandos tokių kliedesių pasidaro nuobodu, aš žiovaudamas užsimoku ir atsisveikinu.
Trečia kategorija. Nedaro nieko iš to, ką aprašiau prieš tai, elgiasi labai maloniai ir iš pasimatymo galiu grįžti netgi pusiau įsimylėjęs.
Tokių merginų žymiai mažiau, bet ir čia po kurio laiko, artimiau pabendravus, vos ne kas antrai išplaukia į paviršių visas tas anksčiau aprašytas gėris. Jos, kaip vėliau paaiškėja, irgi įsitikinusios, kad vyras privalo viską, o moteris neprivalo nieko. Tiesiog šios merginos žymiai protingesnės ir neiškloja visko iš karto, per patį pirmą susitikimą.
Ir žinote, kai iš dešimties merginų devynios elgiasi kaip savanaudės „pinigų ieškotojos“, pamažu pradedi abejoti netgi ta, dešimtąja: o gal ir ji tokia pati, tik aš dar kol kas to nepastebėjau?
Laimei, trečios kategorijos atstovių tarpe visgi pasitaiko labai mielų merginų, dėl to vis dar turiu vilties kada nors susikurti laimę drauge su viena iš jų.
O visos kitos užkniso negyvai.
