Vienintelė išeitis – susitaikyti su negalia
Pažįstama įsitikinusi, kad vyras, sužinojęs, jog jo žmona neteko moteriškumo, privalo susitaikyti su esamu faktu ir iki gyvenimo pabaigos vaidinti patenkintą lovoje, nors šis procesas dėl pasikeitusios fiziologijos ir neatneštų jokio pasitenkinimo.
Aš kategoriškai nesutinku su tokia nuomone. Vyras nėra moters nuosavybė, todėl ir neprivalo nešti jos kryžiaus iki savo grabo lentos. Jis turi teisę savarankiškai nuspręsti, ką toliau daryti su savo gyvenimu ir žmonai lieka tik vienintelė išeitis – susitaikyti su jo pasirinkimu.
Jei vyras nuspręs palikti šeimą, maža bėda. Svarbiausia tokiu atveju su juo nesipykti ir neapeliuoti į sąžinę. Tada yra didelis šansas likti draugais ir po skyrybų sulaukti paramos.
O štai jei vyras nutars pasilikti su žmona, problemos iškart padidėja dvigubai. Tokiu atveju moteriai reikia labai pasistengti, kad jų intymus gyvenimas prilygtų tokiam, koks buvo iki operacijos. O tai padaryti išties nelengva arba net neįmanomą dėl kelių priežasčių.
Pirmiausiai todėl, kad po moteriškų organų pašalinimo moters kūnas pasikeičia neatpažįstamai ir sukelia skausmą sueities metu. Dėl pašalintų kiaušidžių užklumpa priešlaikinis klimaksas, dėl kurio padidėja svoris, iškrenta plaukai, pakinta nuotaika, užklumpa įvairios ligos, tokios, kaip osteoporozė ir depresija.
Nereikia nė stebėtis, kad esant tokiai būklei sunkoka vaidinti orgazmą lovoje, o kai kuriais atvejais net ir beprasmiška, nes vyrai gerai jaučia apgaulę.
Be abejo, pablogėjusią savijautą galima pagerinti vartojant hormonus, nors daugelis negali jų gerti dėl padidėjusios rizikos susirgti krūties vėžiu, o kaip kompensuosi išpjautą kūno dalį? Atgal neprisiųsi. Todėl reikia ieškoti kompromiso, o ne laikyti vyrą pririštą prie neįgaliosios kojų reikalaujant iš jo amžino pasiaukojimo.
Negalima laikyti vyro
Tai kokį problemos sprendimą matau aš? Aš manau, kad jei vyrui netinka tik intymūs santykiai su žmona, jis turi teisę susirasti kitą moterį savo poreikiams patenkinti.
O jei toks vyro elgesys būtų žmonai skausmingas psichologiškai, reikia susitarti su juo, kad jis tą darytu paslapčia. Arba tai turėtų būti nebylus abipusis susitarimas su garantija, kad vyras svetimaudamas niekada nepaliks šeimos.
Nors, mano manymu, tokios galimybės bijoti nereikia net ir nesusitarus. Vyras, kuris šeimoje jaučiasi komfortiškai, niekada jos neapleis. Nes seksas nėra ir niekada nebuvo esminių stiprios šeimos pagrindu.
Atsakomybės jausmas, įsipareigojimai, vaikai, pagarba, supratimas, bendri interesai, požiūris į gyvenimą – štai kas leidžia porai ilgai ir laimingai gyventi. O kita moteris – tai tik lazda, padedanti adaptuotis prie ekstremalių gyvenimo sąlygų. Viešasis tualetas, kuriuo pasinaudojus iškart pamiršti.
Išgirdusi mano argumentus, pažįstama išvadino mane nenormalia. Jai sunku suprasti, kaip galima dalintis vyru su kita moterimi. Jai geriau skandalai šeimoje ir nepatenkintas vyras, nei ramybė ir laimingas, viskuo patenkintas vyras šalia.
Mano pažįstama klysta. Aš normali, tik gyvenimo pamokyta, gal todėl ir išmintingesnė.
Man geriau ramybė šeimoje, nei dramos bei isterijos, po kurių vyras vis tiek nueina į kairę, tik nueidamas dar labiau įskaudina versdamas jaustis nepilnaverte.
Mano pažįstamos laukia sunki operaciją. Dėl labai rimtos ligos jai šalins visus moteriškus organus. Bijau, kad jei ji nesupras šios paprastos tiesos – kad laimi ne tas, kuris laiko, o tas, kuris paleidžia, jai labai skaudės po operacijos. Ne tik kūną, bet ir sielą...
Moterys, būkite išmintingos. Mylėkite savo vyrus su jų silpnybėmis ir esu įsitikinusi – jie mylės jus su visais jūsų trūkumais.
