O tauta? Tauta pasipiktino, papurkštavo ir pamažu įpranta. Jau įpratau, vos parsivedusi iš darželio jaunėlį sūnų, paknopstom lėkti prie viryklės. Vaikas grįžta alkanas kaip vilkas. Kerta už šešis.
Jau įpratau, kad vyresnysis, kuris mokosi gimnazijoje, nevalgo valgyklos patiekalų. Maistas neskanus net amžinai alkaniems paaugliams, kurie regis galėtų ir akmenis graužti.
Kai vyresnėlis nustojo skųstis, net nustebau. Negi įprato prie naujojo pagerinto meniu? Negi valdžios sprendimai veiksmingi?
Tik vėliau sužinojau tiesą. Mokiniai susiprotėjo: druskos, cukraus ir mėgstamų prieskonių galima atsinešti iš namų. Perka beskonį patiekalą, pasisūdo ar pasisaldo pagal save ir suvalgo su malonumu.
Taip pat sužinojau, kad šitas reiškinys jau išplito. Druską į mokyklą nešiojasi ir kitame regione gyvenančios draugės dukra.
Juokiausi už pilvo susiėmusi. Kai nėra galimybių kovoti su absurdu, rėk nors visa gerkle, o niekas tavęs negirdi, kas belieka? Spjauti ir apeiti Aurelijaus Verygos draudimus.
Tikiuosi jaunimo nesupratingumo įžeista valdžia nesusigalvos imtis veiksmų prieš šią jaunimo „savivalę“.
Nesukurps įstatymo, įpareigojančio tikrinti mokinių kuprines ir atimti „kontrabandą“. Taip ir matau mintyse: vaikus prie mokyklų pasitinka tarnybiniais šunimis apsistatę pareigūnai ir klausia: „Druskos turite? O cukraus? O jei rasime?“
Nors... gerai pagalvojus šiais laikais visko gali tikėtis.
