Todėl pasakysiu tai, ką senokai jau norėjau aptarti. Šiandien nuėjau į pagrindinę mūsų miesto polikliniką. Sergančių gripo epidemija daug. Žmonės eina srautu, o tame sraute ir mamos su vaikais ir net kūdikiais.
Kaip neatsakingai suvaryti suaugę ir vaikai ne tik į tas pačias poliklinikas, bet net ir į tuos pačius gydytojų kabinetus.
Ilgą laiką gyvenau Vokietijoje, dukra gimdė vaikus ir teko ne kartą lankytis kartu pas vaikų gydytojus. Su metukų vaiku nuėjome pas šeimos gydytoją, tai jis išbarė, kad labai neatsakinga vestis čia mažą vaiką, nesaugu jam, kur lankosi sergantys suaugę.
Vaikų gydytojai dirba atskirose patalpose, beje, labai jaukiai įrengtose, su daug žaislų, todėl vaikui laukti nepabosta, jaučiasi ten kaip namie.
Pas mus vaikai bėgioja po tuos pačius koridorius, kur sėdi sergantys suaugę, dar ir eina į tuos pačius kabinetus, guldomi ant tų pačių kušečių apžiūrai.
Būtų gėda papasakoti visa tai nuvažiavus į Vokietiją. Juk politikai ir pats ministras su savo komanda nuolat keliauja po Europą, tai gal užsuktų pažiūrėti, kaip dirba medikai užsienyje. Ten, manau, mielai įsileistų. Kad ir mažo miestelio pediatras parodytų savo darbo kabinetą.
Aš nekalbu apie tai, kad tiek vaikų ligoninėje, tiek apsilankius pas gydytoją ir prireikus sauskelnių, gali jų visada rasti prie vystymo stalo, savo iš namų net neštis nereikia.
Kai pasirūpinsite, kad žmogui ir jo vaikui būtų Lietuvoje gyventi gera, tai, patikėkite, niekas iš savo Tėvynės išvažiuoti nenorės. Dar pasikartosiu, kad sveikata visų svarbiausiai, o ypatingai vaikų.
