Greito maisto restorano Vilniuje darbuotoja to nelinki net priešui: „Situacija nepakeliama“

Viskas būtų kaip iš pasakos ir nebūtų prie ko prikibti, tačiau visą darbo malonumą čia sugadina esanti „vadovė“ (žodis vadovė rašau kabutėse, nes taip šio žmogaus vadinti sveikas protas tiesiog neleidžia).
 
Toks žmogaus vadovu būti tikrai negali. Ši „vadovė“ yra vienintelis šios darbo vietos minusas, todėl kad ji nepakenčia jokių šiltesnių santykių tarp kolegų, visais įmanomais būdais bando mūsų kolektyvo narius sukiršinti ir kurti visokias intrigas, ji nuo to veikiausiai jaučia malonumą. Tai yra dviveidis žmogus. 

Per darbo pokalbį su visais naujais darbuotojais bendrauja ypač šiltai, yra tikrai maloni moteris, ir net į galvą negalėtų kilti mintis, kad iš tiesų bendrauji su tironu. Po darbo pokalbio visiems giriesi, jog ši „vadovė“ yra labai gera, ir niekas tokios neturi, kaip man pasisekė, jog toks žmogaus vadovauja šiam greito maisto restoranui. 

Tačiau iliuzijos po savaitės greit išblėsta ir pradedi pamatyti tikrą josios veidą. Dėl kiekvienos smulkmenos prisikabina, visuomet persekioja, o apie pašnekesius su kolegomis net šnekos negali būti... 

Jei pamatys, kad tu šiek tiek atsipalaidavai, tai pasipils krūva užduočių, kurias reikia padaryti žūtbūt, kad tik negalėtume bendrauti su bendradarbiais ir neturėtume glaudesnių ryšių. 

Iš tikrųjų nesuprantu, kodėl žmogui taip užkliūna geri santykiai tarp darbuotojų? Juk kaip tik, kai į darbą norisi sugrįžti, ir pats darbuotojas dirba geriau, nes jis nejaučia diskomforto, tačiau ši „vadovė“ turbūt mano kitaip. 

Galbūt tai yra tokia pavydo forma, nes kaip žinoma, ji neturėjo draugių darbe, ir neturi jų dabar, todėl galimai jai darosi pikta, kai mato, jog kiti gražiai bendrauja ir sutaria. Iš dalies galima būtų suprasti, kodėl ji taip elgiasi, tačiau tai yra jau nepakeliama.

Basiausias dalykas tikriausiai yra tas, jog ji įdarbina čia tokius žmones, kurie dirba jos informatoriais, ir kai „vadovės“ nėra darbo vietoje, jie viską įdėmiai stebi, kaip mes dirbame, ir esant reikalui, visa informacija yra perduodama. 

Tai šiek tiek primena sovietinius laikus, kai darbe negalėjai nieko šnekėti apie valdžią ko nors bloga, ar kažką ne taip daryti, nes būsi įduotas į NKVD.  

Blogiausia yra tai, jog ši „vadovė“ pažeidinėja Europos Sąjungos duomenų apsaugos reglamentą, kuris draudžia mus filmuoti darbo vietoje. Nuo 2018 mėtų gegužės 1-osios dienos kamerų stebėjimas buvo atšauktas, kameras galėjo stebėti tik su aukštesnių vadovų leidimu, tačiau nuo šių metų sausio buvome vėl filmuojami be aukštesnių vadovų leidimo. 

Tai yra šiurkštus darbo taisyklių pažeidimas, tačiau matome, jog šiai poniai tai yra nė motais ir ji arba nesupranta, ar apsimeta nieko nesupranti ir galvoja, jog čia yra viskas normalu. 

Visada baisu, jog būsi aprėktas ir kažkuo apkaltintas nebūtais dalykais, jei kažką padarai ne taip ar suklysti. Kol tavęs nebus, tu būsi apšnekėtas negražiais žodžiais, o vėliau atėjus lyg niekur nieko su tavimi bendraus labai gražiai, šypsosis ir paklaus, kaip tau sekasi.

Nesuprantu, kam toks dviveidiškumas, kam reikalinga tokia vaidyba. Šie spektakliai tikrai nuotaikos nepagerina ir darbo našumo tikrai nepakelia, tai tik dar labiau viską pablogina.

Tikriausiai paklausite, kodėl jūs dar neišeinate iš šio restorano ir neieškote kito darbo? Atsakymas labai paprastas – iš čia nesinori išeiti, nes yra labai paslaugus ir draugiškas kolektyvas, ir dėl vieno žmogaus ir kelių jos informatorių išeiti nesinorėtų. 

Žinoma, yra žmonių, kurie jau išėjo iš darbo vien dėl šios tironės, nes jie negalėjo atlaikyti tokio spaudimo ir šių intrigų, kurios apsunkina žmogaus gyvenimą, kai tu negali nustoti galvoti apie darbą...  

Tikrai labai gaila, kad taip vyksta, mums nebėra malonu dirbti tokiomis sąlygomis, todėl norėtųsi, kad kuo daugiau žmonių išgirstų šią istoriją ir prieš eidamas kažkur dirti išsiaiškintų, koks žmogus bus tavo bosas, ir kad vėliau netektų gailėtis, nes ne visada pirmas įspūdis būna teisingas...