Rado būdą apsiginti nuo šunų
Iš pradžių priešistorė. Aš mėgstu vaikščioti po miškelį su vaikščiojimui skirtomis lazdomis. Jos sumažina apkrovą kojoms. Mūsų miškelyje yra labai daug palaidų šunų, kuriems šeimininkai leidžia palakstyti be pavadėlių.
Ne visi iš tų lakstančių šunų yra draugiški, kai kurie gali pribėgti ar netgi įkąsti į koją. Aiškinkis paskui, kas kaltas. Ar lazdos, ar šuo, ar šeimininkas.
Nutariau užbėgti nelaimei už akių. Pradėjau domėtis, kaip apsiginti nuo pikto šuns. Ir atradau gana įdomią informaciją. Pasirodo, šiais laikais nuo šuns užpuolimo padeda apsisaugoti ne pagaliai ir apsimetimas negyvu, o specialūs ultragarsiniai prietaisai, skirti šunų dresavimui.
Paėmiau ir nusipirkau vieną tokį. Tai buvo toks nedidelis į prožektorių panašus daiktas. Pasukiojus jį rankose, pamaigius mygtukus nesupratau, kaip jis veikia. Pagalvojau, kad turbūt ta mirkčiojanti šviesa ir gąsdiną gyvūnus.
Tą pačia dieną išbandžiau, kaip jis veikia. Šunys išties bėgo nuo mano prietaiso kuo tolyn. Buvau laiinga, įsigijusi tokį „kietą“ daiktą, todėl internetu suskubau savo pirkiniu pasidžiaugti ir su draugu.
Draugas išgirdo tai, ko negirdėjo pati
Aiškindama jam, kaip veikia prietaisas, paspaudžiau mygtuką, kad užsidegtų šviesa. Netikėtai draugas liepė tuojau pat išjungti tą daiktą, nes jis skleidžia labai nemalonų garsą. Man tai buvo staigmena, nes aš tuo metu, kai garsą girdėjo draugas anapus ekrano, jokio garso savo kambaryje negirdėjau... Aš mačiau tik šviesą.
Pradėjau galvoti – kaip išgirsti jį ir pačiai? Negalima juk būti vienu metu ir ten, ir čia… Tada man šovė geniali mintis. Aš nufilmavau veikiantį ultragarsinį prietaisą. Ir – eurika! Aš savo ausimi išgirdau ultragarsinį signalą, kurio negalėjau girdėti paprastomis sąlygomis!
Matote, kaip įdomu? Sakiau, kad taip bus. Pasirodo, ultragarsą galima išgirsti tiesiog paprasto telefono pagalba – jį nufilmavus! Valio!
Nufilmavus ultragarsą pabandžiau jį ir nufotografuoti. Nuotraukoje aparatas švietė gražiomis vaivorykštės spalvomis! Nuostabus reginys!
Pavojingi išradimai
Tiesa, su džiaugsmu atėjo ir nerimas. Mano atradimas aiškiai parodė, kokia primityvi būtybė yra žmogus ir kiek daug jis negirdi ir nemato. Ne todėl, kad trūksta proto, bet kad jo kūnas neleidžia to padaryti.
Po savo atradimo padariau tokias išvadas. Gali būti, kad egzistuoja ir kitoks pasaulis, ir jis bando bendrauti su mumis panašiais garsais, kurių daugelis negirdi.
Ir antra, kad dabar nebūtina žudyti kulkomis. Galima kokį panašų prietaisą panaudoti, tik stipresnį už skirtą šunims baidyti. Ir žmogus akimirksniu patampa arba bejėgiu, arba išprotėjusiu, arba negyvu… Tai, aišku, tik mano prielaidos. Bet kiekvienoje teorijoje visada gali būti grūdelis tiesos…
Beje, neseniai Lrytas.lt portale perskaičiau įdomų straipsnį „Patriarchas Kirilas: išmanieji telefonai gali prišaukti Antikristo atėjimą” ir pagalvojau – koks protingas žmogus! Tiesiai šviesiai perspėjo, ko reikia saugotis!
***
Kauno technologijos universiteto (KTU) Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo instituto direktorius, profesorius dr. Liudas Mažeika komentavo, kad tokių aparatų veikimo principas yra labai paprastas.
„Panašūs aparatai skleidžia labai aukšto dažnio garsą. Ultragarsas yra toks aukštas, kad jo plika ausimi negirdime. Nesu šunų specialistas, tačiau šunys yra jautresni garsams, todėl jie ir pabėga nuo cypimo.
O su panašaus prietaiso įrašymu galėjo taip atsitikti, nes tam tikri prietaisai gali įrašinėti aukštesnius dažnius. Viskas priklauso nuo aparato, fiksuojančio platesnį diapazoną, nei mes girdime.
Galiu pasakyti pavyzdį iš kitos sferos. Nematome mes šiluminio ar nuotolinio televizijos pultelio skleidžiamų raudonųjų spindulių – infraredo. Bet jei nufotografuosite juos ar nufilmuosite telefonu, pamatysite raudoną mirksinčią lemputę.
Taip yra todėl, kad aparatas yra jautresnis platesniam diapazonui nei gebame fiksuoti plika akimi“, – paaiškino KTU prof. K. Baršausko ultragarso mokslo instituto profesorius.
